Falcon Heavy

Falcon Heavy – daugkartinio naudojimo kosminė raketa, gaminama įmonės SpaceX. Šią raketą sudaro trys mažesnių galimybių raketos „Falcon 9“. Toks sprendimas leidžia „Falcon Heavy“ į žemesniąją Žemės orbitą iškelti iki 63 800 kg svorio krovinių. Palyginimui „Falcon 9“ maksimalus krovinių svoris yra 22 800 kg, „Delta IV Heavy“ – 28 790 kg, „Space Shuttle“ – 27 500 kg, „Saturn V“ – 140 000 kg, „Energija“ – 100 000 kg. „Falcon Heavy“ yra ketvirtoji pagal iškeliamą krovinių svorį kada nors pagaminta raketa po „Saturn V“, „Energija“ ir „N1“. Tuo pačiu tai yra galingiausia 2018 m. aktyvi raketa.

Falcon Heavy
Šalis:	JAV
Gamintojas:	SpaceX
Raketos funkcija:	Sunkių krovinių nešėja
Paleidimo kaina:	Daugkartinio naudojimo: $90 mln.[1] Vienkartinė: $150 mln.[2]
Aukštis:	70 m
Plotis:	3,7 m
Svoris:	1 420 000 kg
Krovinių svoris:[3]	Žemesnioji Žemės orbita: 63 800 kg Marsas: 16 800 kg Plutonas: 3 500 kg
Būklė:	Aktyvi
Viso misijų:	10
Sėkmingų misijų:	10
Pirmasis skrydis:	2018 m. vasario 6 d.[4]

„SpaceX“ pirmąjį raketos skrydį atliko 2018 m. vasario 6 d.^[5] ir į orbitą aplink Saulę išskraidino „Tesla“ automobilį Tesla Roadster, priklausantį įmonės vadovui Elon Musk.

„Falcon Heavy“ buvo kuriama kaip raketa krovinių ir žmonių kelionėms į Mėnulį ir Marsą, tačiau 2018 m. ji dar nebuvo tam licencijuota ir artimiausiu metu buvo planuojama raketą naudoti krovinių ir palydovų kėlimui.^[6]

Istorija

Pirmosios diskusijos apie „Falcon Heavy“ raketą įvyko 2004 m. „SpaceX“ kompanija planus apie šią raketą pristatė 2011 m. balandžio spaudos konferencijoje Vašingtone. Tuo metu įmonė planavo pirmuosius bandymus atlikti 2013 m.^[7]

Daugelis atidėliojimų gamykloje lėmė, kad pirmojo skrydžio reikėjo laukti iki 2018 m. Per šį laikotarpį įvyko pora didelių nesklandumų su „Falcon 9“ raketomis ir visos kompanijos jėgos buvo skirtos šių problemų sprendimui. Rasti tinkamą sprendimą trijų atskirų „Falcon 9“ raketų veikimui kaip vienai raketai pasirodė sunkesnė užduotis, nei kompanija galvojo anksčiau.^[8]

2017 m. liepą E. Musk teigė, kad „sukurti „Falcon Heavy“ pasirodė žymiai sunkiau, nei mes galvojome... Tikrai žymiai, žymiai sunkiau nei galvota pradžioje. Mes buvome itin naivūs.“^[9]

2013 m. trijų „Falcon 9“ raketų su 27 varikliais bandymui buvo pastatyta atskira platforma Teksase.^[10] Tiesa, čia nebuvo atliktas nei vienas visų trijų raketų bandymas. 2017 m. gegužę šioje platformoje SpaceX atliko statinį centrinės raketos variklių bandymą.^[11]

2017 m. rugsėjį kompanijai pavyko atlikti visų trijų raketų centrinių variklių statinius atskirus bandymus. Pirmasis visos „Falcon Heavy“ raketos variklių bandymas įvyko 2018 m. sausį.^[12]

2011 m. E. Musk planavo, kad raketos paleidimas įvyks iš Vandenbergo karinės bazės, JAV vakarų pakrantėje. Vėliau planai buvo pakeisti ir pirmasis skrydis turėjo įvykti 2013-2014 m. iš Kanaveralo kyšulio oro bazės.^[13]

Dėl nesėkme pasibaigusio 2015 m. „SpaceX CRS-7“ krovinių gabenimo į Tarptautinę kosminę stotį SpaceX nukėlė savo misijos startą į 2016 m.^[14] Tuo metu jau buvo nutarta, kad raketa bus paleista nuo atnaujintos Kenedžio kosminių skrydžių centro platformos 39A.^[15]

2016 m. rugpjūtį pirmasis skrydis buvo nukeltas į 2017 m., vėliau į 2017 m. vasarą, pabaigą, o galiausiai į 2018 m. sausį.^{[16] [17] [18]}

Falcon Heavy skrydžiai ir planuojami kroviniai

Pirmojo skrydžio startas.

Falcon Heavy iki 2024 m. rugsėjo buvo atlikusi 10 sėkmingų skrydžių ir dar keletą misijų buvo suplanuota.

Skrydis	Data	Krovinys	Užsakovas	Rezultatas	Pastabos
1 skrydis	2018 m. vasario 6 d. 20:45 UTC	Elono Masko Tesla Roadster	SpaceX	Sėkminga[19]	Tesla Roadster buvo paleistas į heliocentrinę orbitą aplink Saulę. Abi šoninės paleidimo raketos į Žemę grįžo sėkmingai, tačiau centrinės raketos du iš trijų variklių nesuveikė ir raketa sudužo Atlanto vandenyne.
2 skrydis	2019 m. balandžio 11 d. 22:35 UTC	Arabsat-6A	Arabsat	Sėkminga[20]	Saudo Arabijos komunikacijos palydovai
3 skrydis	2019 m. birželio 25 d. 3:30 UTC	Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų STP-2	Jungtinių Valstijų gynybos departamentas	Sėkminga	Misija padės užsitikrinti JAV oro pajėgų sertifikatą „Falcon Heavy“ misijai. Taip pat misija gabens įvairius palydovus.[21] [21] [22][23][24] [25] [26][27] [28] Šiam skrydžiui buvo panaudoti 2-oje misijoje naudoti varikliai. Abi nešančios raketos sėkmingai nusileido, tačiau centrinė raketa sudužo vandenyne bandant nusileisti.
4 skrydis	2022 m. lapkričio 1 d. 13:41 UTC 13:40 UTC[29][30]	USSF-44	JAV oro pajėgos	Sėkminga	Pirmoji klasifikuota Falcon Heavy misija. Klasifikuotas JAV oro pajėgų palydovas geostacionarioje Žemės orbitoje.[31]
5 skrydis	2023 m. sausio 15 d. 22:56 UTC[32]	USSF-67 (~3 750 kg)	JAV oro pajėgos	Sėkminga	Klasifikuotas JAV oro pajėgų palydovas geostacionarioje Žemės orbitoje.
6 skrydis	2023 m. gegužės 1 d. 00:26 UTC[33]	ViaSat-3	Viasat, Astranis / Pacific Dataport	Sėkminga	Komunikacijos palydovas geostacionarioje orbitoje.
7 skrydis	2023 m. liepos 29 d. 03:04 UTC	EchoStar	NASA	Sėkminga	Iškeltas sunkiausias geostacionarios orbitos palydovas, paleidimo metu svėręs 9 200 kg.
8 skrydis	2023 m. spalio 13 d. 14:19 UTC	Psyche	NASA	Sėkminga	Iškeltas geostacionarios orbitos palydovas, kuris vėliau pasieks asteroidą 16 Psiche ir jį tirs nuo 2029 m.[34]
9 skrydis	2023 m. gruodžio 29 d. 01:07 UTC	Boeing X-37	United States Space Force	Sėkminga	Trečioji įslaptinta misija.[35]
10 skrydis	2024 m. birželio 25 d. 21:26 UTC	GOES-U	NASA	Sėkminga	Iškeltas geostacionarios orbitos orų stėbėjimo palydovas „GOES-19“.[36]
11 skrydis	2024 m. spalio 10 d.	Europa Clipper	NASA	Planuojama	Europa Clipper erdvėlaivis pasieks Jupiterio palydovą Europą ir jį tyrinės nuo 2030 m.[37]

Galerija

• 
  Dviejų šoninių Falcon 9 raketų nusileidimas.
• 
  Falcon Heavy kilimas.
• 
  Roadster automobilis orbitoje.

Nuorodos

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2015-06-18 iš Wayback Machine projekto.