Farerai

Farerai (far. Føroyar, dan. Færøerne) arba Farerų salos – salų grupė šiaurės Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros. Autonominis Danijos Karalystės regionas. Administracinis centras – Torshaunas. 18 Farerų salų buvo atrastos Viduramžiais. Visos salos, išskyrus Mažąjį Duimuną, yra apgyvendintos.

Farerų salos far. Føroyar dan. Færøerne
Vėliava Herbas
Himnas: „Tu gražiausia mano žemė“
Farerai žemėlapyje
Valstybinė kalba	farerų, danų[1][2][3]
Sostinė ir didžiausias miestas	Torshaunas
Valstybės vadovai  • Karalius  • Premjeras  • -	Frederikas X Aksel V. Johannesen -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	1 399[4] km2 (180) 0,5 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	53 358[5] (214) 38,1 žm./km2 (169)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2019 3,126[6] mlrd. $ (–) 58 585 $ (–)
Valiuta	Farerų krona (DKK)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+0 (WET) UTC+1 (WEST)
Nepriklausomybė autonomija	nuo Danijos 1948 m.
Interneto kodas	.fo
Telefono kodas	+298

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Farerų istorija.

Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.

II pasaulinio karo metu, nacių Vokietijai okupavus Daniją, Farerų salas užėmė Jungtinė Karalystė. 1948 m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. 1973 m. Danijai stojant į ES, Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Farerų politinė sistema.

Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja Løgting (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (Løgmaður).

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Farerų geografija.

Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – Streimojus, 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – Sletaratinduro kalnas, (far. Slættaratindur) iškilęs 882 m, Eisturojaus saloje. Krantai fjordiniai; skardingi, aukšti, labai raižyti. Tipiškas kraštovaizdis – viržynai, pievos, durpynai.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 3 °C, o liepos 10 °C. Per metus iškrinta apie 1400 mm kritulių. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai rūkų dengiama Europos vieta.

Toršauno klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	3	4	4	5	7	9	10	11	9	8	5	4	6
Krituliai mm	153	113	137	93	72	67	81	88	142	177	143	171	1 437
Duomenys: Farerų klimatas, Toršaunas[7] 2014 03 27

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Farerų ekonomika.

Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba. Vystomas turizmas. Auginamos avys.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Farerų demografija.

91,7 % Farerų salų gyventojų – fareriečiai, likusieji – išeiviai iš Danijos (5,8 %), Grenlandijos (0,3 %), Islandijos (0,4 %), Norvegijos (0,2 %), Lenkijos (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba farerų kalba, tačiau plačiai išplitusi ir danų kalba. Tikinčiųjų dauguma – liuteronai. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena Streimojaus saloje (čia įsikūrusi sostinė – Torshavnas). Vienintelė negyvenama sala – Mažasis Duimunas.

Galerija

• 
  Sorvaguras, Vagaro sala
• 
  Fareriečių liaudies šokių kolektyvas
• 
  Vienintelė negyvenama Mažojo Duimuno sala
• 
  Torshavno katedra