Friedrich Georg Wilhelm von Struve

Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (vok. Friedrich Georg Wilhelm von Struve, 1793 m. balandžio 15 d. Altonoje, Hamburgas – 1864 m. lapkričio 23 d. Pulkove, Peterburgas) – astronomas, geodezininkas, Dorpato universiteto profesorius.^[1]

Apie kaimą Karaliaučiaus krašte žr. Struvė (Pobeda).

Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė
Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė
Gimė	1793 m. balandžio 15 d. Altonoje, Hamburgas
Mirė	1864 m. lapkričio 23 d. (71 metai) Pulkove, Peterburgas
Veikla	astronomas, geodezininkas, Dorpato universiteto profesorius.
Vikiteka	Friedrich Georg Wilhelm von Struve

Biografija

Tėvas Jakobas Struvė, pabėgęs iš Napoleono užimtos Vokietijos tarnavo Rusijos kariuomenėje Latvijoje. Frydrichas Vilhelmas, 1808 m. įstojęs į Dorpato universitetą studijavo filologiją, vėliau susidomėjo astronomija. 1813–1839 m. Dorpato observatorijos mokslinis bendradarbis, nuo 1820 m. profesorius ir observatorijos direktorius. 1839 m. įsteigė Pulkovo observatoriją prie Sankt Peterburgo, iki 1862 m. – jos direktorius. 1862–1889 m. observatorijai vadovavo jo sūnus Otonas Struvė (1819–1905 m.), atradęs daugiau, kaip 500 dvigubų žvaigždžių.

Sūnus Henrichas Struvė (1822–1908 m.) – akademikas, chemikas, kelių atradimų autorius. Kito sūnaus Bernardo Struvės (1827–1889 m.), Rusijos valstybės veikėjo, Astrachanės ir Permės gubernatoriaus, sūnus Petras Struvė (1870–1944 m.) – akademikas, 1898 m. pirmojo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos suvažiavimo manifesto autorius, Antrojo Internacionalo Londono kongreso delegatas, vėliau Konstitucinių demokratų partijos lyderis, visų trijų Rusijos Valstybės Dūmų deputatas.

Darbai

Pagrindinis straipsnis – Struvės geodezinis lankas.

1816 m. sukūrė metodiką dienovidiniam lankui išmatuoti, sudarydamas trikampių (trianguliacijos) grandinę nuo Dunojaus iki Norvegijos šiaurės, kurią sudaro 258 trikampiai su specialiais ženklais įtvirtintomis viršūnėmis. Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus susistemino ir aprašė darbe „Arc du Méridien de 25°20'“. Remdamasis šiuo darbu, 1888 m. Žemės dienovidinio ilgį apskaičiavo geodezininkas A. Bonsdorfas. Ši grandinė jo garbei vadinama Struvės geodezinis lankas.

1837 m. pastebėjo žvaigždžių paralaksą, nustatė, kad tarpžvaigždinė erdvė absorbuoja šviesą. Dorpato, o vėliau ir Pulkovo observatorijoje, panaudojęs Fraunhoferio preciziškai pagamintus refraktorius su tiksliais okuliariniais mikrometrais ir laikrodiniais mechanizmais, atliko tikslius sisteminius dvinarių žvaigždžių paieškos ir matavimų darbus. Jo matavimai neprarado vertės ir iki šiol.