Gintaras Danielius

Gintaras Danielius (1957 m. birželio 21 d. Kalnaberžės km., Kėdainių raj. – 2010 m. gegužės 5 d. Londone, Anglijoje) – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, vienas pirmųjų 1990 m. Lietuvos Respublikos pasieniečių, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, Lietuvos majoras.

Gintaras Danielius
Gimė	1957 m. birželio 21 d. Kalnaberžė, Kėdainių rajonas
Mirė	2010 m. gegužės 5 d. (52 metai)
Veikla	Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas
Alma mater	1979 m. Vilniaus Inžinerinis Statybos Institutas
Žymūs apdovanojimai
1991 m. rugsėjo 6 d. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius 1992 m. sausio 9 d. Sausio 13-osios atminimo medalis

Biografija

Gintaras gimė Kalnaberžėje, Kėdainių rajone, pedagogų Onos ir Mamerto Danielių šeimoje. Tėvams persikrausčius į Šalčininkų rajoną, Gintaras Danielius 1974 m. baigė Dieveniškių vidurinę mokyklą. Nuo 1974 m. iki 1979 m. studijavo Vilniaus Inžineriniame Statybos Institute (tuomet - VISI, dabar – Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Vilnius Tech) Statybos fakultete, įgijo statybos inžinieriaus specialybę.

Nuo 1981 m., po tarnybos SSRS kariuomenėje, Gintaras Danielius su savo šeima gyveno Šalčininkuose, dirbo Šalčininkų melioracijos statybos montavimo valdyboje (MSM) statybos meistru. Nuo 1982 m. buvo paskirtas Šalčininkų komunalinių įmonių kombinato vyr. inžinieriumi, o nuo 1984 m. vadovavo kombinatui.

1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, Gintaras Danielius, tuo metu jau augindamas tris sūnus, stojo savanoriškai tarnauti valstybės krašto apsaugos sistemoje. Nuo 1990 m. paskirtas Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos Šalčininkų užkardos vadu,^[1][2] vėliau – nuo 1991 m. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) viršininko pavaduotoju.

Per 1991 m. sausio įvykius Gintaras Danielius vadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato gynybai, saugojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos statinių kompleksą.

Majoras Gintaras Danielius už nuopelnus Lietuvos valstybės gynybai 1991 m. rugsėjo 6 dieną buvo apdovanotas^[3] Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžium, 1992 m. sausio 9 dieną apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu^[4].