Grafas Montekristas

Grafas Montekristas (pr. Le Comte de Monte-Cristo) – Aleksandro Diuma (vyresniojo) nuotykių romanas. Kartu su romanu „Trys muškietininkai“, laikomas geriausiu autoriaus darbu ir dažnai įtraukiamas į visų laikų geriausių romanų sąrašus.

Grafas Montekristas

Autorius	Aleksandro Diumas
Šalis	Prancūzija
Žanras	romanas
UDK:	821.133.1-31
Pilna knyga	Le Comte de Monte-Cristo (pranc.)
Originalus leidimas
Pavadinimas	Le Comte de Monte-Cristo
Šalis	Prancūzija
Kalba	prancūzų
Leidykla	Journal des débats
Išleista	1844–1846
Formatas	dalimis žurnale
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas	Grafas Montekristas
Leidykla	Valstybinė grožinės literatūros leidykla
Išleista	1961 m.
Vertėja	Ona Dabrilaitė Elena Švelnienė
Formatas	Kietais viršeliais
Puslapių	1 tomas: 423 2 tomas: 420 3 tomas: 453
Pirmą kartą publikuotas dalimis aštuoniolikoje žurnalo „Journal des Débats“ numerių. Lietuviškai pirmą kartą išleistas trim tomais.

Kūrinys buvo pabaigtas rašyti 1844 m. Kaip ir dauguma A. Diumos knygų, kurios buvo išplėstos pagal kitų autorių paruoštus siužetus, „Grafas Montekristas“ parašytas bendradarbiaujant su Augustu Makė (Auguste Maquet).^[1]

Išleidimas ir tematika

Pirmą kartą „Grafas Montekristas“ buvo spausdinamas „Debatų žurnale“, per aštuoniolika dalių nuo 1844 m. rugpjūčio 28 d. iki 1846 m. sausio. Pilnos kūrinio versijos prancūzų kalba pirmą kartą buvo išleistos XIX a.

Pagal knygą buvo pastatyta daug filmų, paskutinė ekranizacija 2024 m.

Pasakojimo veiksmas vyksta Prancūzijoje, Italijoje ir Viduržemio jūros salose 1815–1838 m. istorinių įvykių fone. Romano tematika – teisingumas, kerštas, gailestingumas ir atlaidumas – derinama su nuotykių istorijos stiliumi.

Romano idėją A. Diuma pasiskolino iš tikros gyvenimo istorijos, kurią jis aptiko Jacques Peuchet memuaruose. J. Peuchet buvo atpasakojęs Pjero Piko (Pierre Picaud), batsiuvio iš Paryžiaus, istoriją. Pastarasis buvo susižadėjęs su turtinga moterimi, tačiau keturių pavydžių draugų neteisingai apšmeižtas Anglijos šnipu, buvo įkalintas septyneriems metams. Kalėjimo metu mirštantis draugas kalinys testamentu paliko Pjerui Milane paslėptą lobį. Kai 1814 m. šis buvo paleistas iš kalėjimo, jis pasiėmė lobį, grįžo į Paryžių pasikeitęs vardą ir praleido dešimt metų ruošdamasis kerštui prieš jį išdavusius buvusius draugus.^[2]

Veikėjai

• Edmonas Dantesas (Jūreivis Sinbadas, Dvasininkas Busonis, Lordas Vilmoras)

Luisas
Dantesas
  |
sūnus
  |
Edmonas -- sužadėtinė -- Mersedesa -- vyras, pusbrolis -- Fernandas ------ išdavė ir nužudė --- Ali Paša -- žmona -- Vasilikė
Dantesas                   Morser           |          (Mondegas) Morseras                                        |
                                            sūnus                                                                 duktė
                                             |                                                                      |
                   Francas -- draugas --  Alberas                                                                Heidė
                   d'Epinaris             Morseras

Siužetas

Nuorodos

Vikiteka: Grafas Montekristas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• „Grafo Montekristo“ tekstas internete (angl.)

Šaltiniai

1. Claude Schopp. „Alexandre Dumas, Genius of Life“. 1988 m., New York, Toronto: Franklin Watts. 325 psl. ISBN 0-531-15093-3
2. Įžanga knygai „Grafas Montekristas“, parašyta Gilbert Sigaux. 1981 m., ISBN: 978-2070109791.