Gytis Juška

From Wikipedia, the free encyclopedia

Remove ads

Gytis Juška (g. 1942 m. balandžio 3 d. Kaune) – lietuvių fizikas, habilituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius.

Daugiau informacijos Gimė, Veikla ...
Remove ads

Biografija

19591964 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. Po baigimo paskirtas dirbti vyr. laborantu Puslaidininkių fizikos katedroje. 1965 m. įstojo į aspirantūrą, nuo 1967 m. buvo Puslaidininkių fizikos katedros mokslo darbuotojas. 1971 m. apsigynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją tema „Išilginės fotosrovės kinetika amorfiniame selene“ (vadovai Jurgis Viščakas ir Arvydas Matulionis). Nuo 1981 m. buvo Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros docentas. 1990 m. apsigynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto mokslų daktaro) disertaciją „Krūvininkų dreifas ir difuzija amorfiniame puslaidininkyje“. Nuo 1991 m. yra minėtos katedros profesorius, o 1999 m. tapo jos vedėju[1].

Sportas

Mėgsta sportą ir turizmą, 1963 m. tapo pirmojo TSRS orientavimosi sporto čempionato čempionu[1]. 19661967 m. tarnaujant TSRS ginkluotose pajėgose atstovavo Centrinio armijos sporto klubo (CASK) orientacininkų komandai. Tapęs daugkartiniu Lietuvos orientavimosi sporto čempionu. Gytis Juška su E. Jankūnaite tapo pirmaisiais sportininkais, kuriems buvo suteiktas orientavimosi sporto meistro vardas (1969 m.)[2]. Varžybose dalyvauja iki šiol[3].

Remove ads

Mokslinė veikla

Mokslinė veikla iš krūvininkų pernašos, generacijos, rekombinacijos ir prilipimo nekristalinės sandaros puslaidininkiuose, kituose netvarkiuose dariniuose (polimeruose, amorfiniuose ir skystuosiuose kūnuose). Atrado tarpjuostinę krūvininkų smūginę jonizaciją amorfiniame selene, sukūrė naują metodą tirti mažo judrio krūvininkų savybėms[4]. Yra daugiau, kaip 320 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris.

Remove ads

Bibliografija

Įvertinimas

  • 1996 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Šviesa sužadintų elektronų dinamika puslaidininkiuose (1985–1995 m.)“ (kartu su Kęstučiu Jarašiūnu, Liudviku Subačiumi ir Juozu Vidmančiu Vaitkumi)[5].
  • 2015 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“ (kartu su Kęstučiu Arlausku ir Kristijonu Genevičiumi.
Remove ads

Šaltiniai

Loading related searches...

Wikiwand - on

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Remove ads