Henrikas Kęstutis Šilgalis

Henrikas Kęstutis Šilgalis (1944 m. liepos 16 d. Kašučiuose, Darbėnų valsč. – 2007 m. vasario 13 d. Vilniuje) – Lietuvos architektas.^[1][2]

Atminimo lenta prie Elektrėnų bažnyčios

Biografija

1961–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete. 1967–1968 m. ir nuo 1979 m. (grupės vadovas) dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute Vilniuje, 1968–1979 m. buvo Nākotne kolūkio (Jelgavos rajonas, Latvija) architektas. 1979–1980 m. dėstė Vilniaus inžinerinis statybos institute. 1988–1989 m. buvo bendrovės Archprojektas Vilniuje direktorius. Vėliau vertėsi privačia praktika.

Projektai

• 1968 m. Statybos ministerijos priestatas (Vilnius), – projektas;
• 1968–1974 m. Kultūros centras su administracijos pastatu ir sporto sale (Nākotne kol., Jelgavos rajonas, Latvija), – projektas ir dalinė realizacija (su A. Mačiuliu);
• 1972–1978 m. buvę Atžalyno kol. kultūros namai su administraciniu pastatu (Perekšliai, Panevėžio rajonas);
• 1972 m. Nikolajevo kultūros namai (Ukraina), – projektas (su A. Mačiuliu, L. Vaičiu);
• 1974–1976 m. privatūs gyv. namai (Nākotne kol., Jelgavos rajonas, Latvija), – projektai ir realizacija;
• 1974–1976 m. vidurinė mokykla ir Aviacijos sporto bazė (Jelgavos rajonas, Latvija), – individualūs projektai;
• 1978–1980 m. kultūros namai (Žeimelis, Pakruojo rajonas);
• 1980–1982 m. tarybinio ūkio technikumo kultūros namų 500 vietų salė (Šeduva), – interjero projektas ir realizacija;
• 1982–1983 m. kultūros namų projektas (Palonai, Radviliškio rajonas);
• 1985 m. G. Karaliaus skulptūra „Rytas" (Lazdynai, Vilnius), – pjedestalo projektas ir realizacija;
• 1986–1987 m. gyv. namų kompleksas (Pilaitės rajonas Vilnius), – detalusis suplanavimo projektas;
• 1987 m. užsakomasis monumentas (Tauro kalnas, Vilnius), – projektas (du turai, skulptoriai S. Šarapovas, A. Žukauskas, V. Vildžiūnas);
• 1990–1998 m. Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia su klebonija (Elektrėnai);
• 1990–2000 m. privatūs gyv. namai (Joniškis, Elektrėnai, Vilnius, Palanga, Tauragė), – projektai;
• 1990 m. Nepriklausomybės paminklas (Joniškis), – atkūrimo projektas ir realizacija;
• 1991 m. A. Vivulskis „Trys kryžiai" (Vilnius), – paminklo atkūrimo projektas ir realizacija;
• 1991 m. paminklas partizanams (Želva, Ukmergės rajonas), – projektas ir realizacija;
• 1994–1995 m. firmos „Hesona" administracinio, kultūrinio ir gyvenamojo namo kompleksas (Grūto k., Varėnos rajonas);
• 1995–1997 m. Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia (Kelmė);
• 1995 m. Gedimino paminklas (Vilnius), – lokalizacijos projektas ir maketo 1x1 pagaminimas;
• 1997 m. Žemutinė pilis (Vilnius), – alternatyvaus projekto pasiūlymas;
• 1998 m. gyv. namas vienuolėms su koplyčia (Birutės-Treniotos g., Vilnius).

Premijuoti konkursiniai darbai

• 1967 m. LTSR revoliucijos muziejus (Ukmergės g., Vilnius) (su E. Guzu, III premija);
• 1985 m. Politinio švietimo namai (Vilnius) (paskatinamoji premija);
• 1989–1995 m. Gedimino paminklas (Vilnius) (skulptorius V. Kašuba, I premija);
• 1996 m. Žemutinė pilis, Valdovų rūmai (Vilnius) (su S. Abramausku).