Hepatitas A

From Wikipedia, the free encyclopedia

Hepatitas A
Remove ads

Hepatitas A (dar vadinamas infekciniu hepatitu) – tai ūminė kepenis pažeidžianti infekcinė liga, kurią sukelia hepatito A virusas (HAV).[1] Dauguma atvejų (ypač vaikams) ligos simptomai būna lengvi arba jų visai nėra.[2] Nuo užsikrėtimo iki galimo simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo dviejų iki šešių savaičių.[3] Jeigu simptomų išsivysto, jie paprastai tęsiasi iki aštuonių savaičių. Tai gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pageltusi oda ir akių baltymai, karščiavimas ir pilvo skausmas.[2] Maždaug 10–15 % persirgusiųjų, per šešis mėnesius po pradinės infekcijos simptomai pasikartoja.[2] Retais atvejais liga gali sukelti ūminį kepenų nepakankamumą, ši rizika didesnė vyresnio amžiaus žmonėms.[2]

Daugiau informacijos ICD-10, ICD-9 ...
Remove ads

Priežastis

Paprastai liga plinta vartojant maistą ar gėrimus, užterštus virusu užkrėstomis išmatomis.[2] Gan dažnas užkrato šaltinis – patiekalai iš nepakankamai termiškai apdorotų kiaukutinių.[4] Liga gali plisti ir per artimą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi (pvz., per neplautas rankas, naudojantis tais pačiais indais ir pan.).[2] Užsikrėtusiems vaikams liga dažnai simptomų nesukelia, tačiau tokie vaikai gali užkrėsti kitus asmenis.[2] Po vienos infekcijos asmuo įgyja imunitetą visam gyvenimui.[5] Diagnozė nustatoma atlikus kraujo tyrimus, nes simptomai panašūs į daugelio kitų ligų sukeliamus simptomus.[2] Šią ligą sukelia vienas iš penkių žinomų hepatito virusų, hepatito A virusas (HAV). Kitos žinomos šio viruso rūšys: hepatito B, C, D, ir E virusai.

Remove ads

Profilaktika ir gydymas

Hepatito A galima išvengti pasiskiepijus hepatito A vakcina.[2][6] Kai kuriose šalyse ši vakcina įtraukta į rekomenduojamų skiepų programas vaikams ir anksčiau neskiepytiems didesnės rizikos asmenims.[2][7] Manoma, kad skiepų apsauga trunka visą gyvenimą.[2] Šiuo metu Lietuvoje hepatitas A suvaldytas, tačiau galutinai neišnykęs. Didelė gyventojų dalis imli šiam virusui, todėl viruso protrūkio galimybė išlieka.

Pasiskiepyti nuo hepatito A ypač aktualu:

  • keliaujant į karšto klimato šalis: Afriką, Aziją, Viduržemio jūros šalis, Artimuosius rytus, Vidurinę ir Pietų Ameriką;
  • kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus ar vietoves, kuriose sunku laikytis įprastų higienos taisyklių;
  • žmonėms, kurie dėl profesijos patiria didesnį pavojų užsikrėsti: medicinos personalui ligoninėse, žmonėms, dirbantiems su maisto produktais, gėrimais ar nuotėkomis;
  • besigydantiems nuo lėtinių kepenų ligų.
  • Skiepijamasi likus ne mažiau nei dviem savaitėms prieš planuojant patekti į padidintos rizikos aplinką. Kitos svarbios profilaktikos priemonės – rankų plovimas ir tinkamas maisto terminis apdorojimas.[2] Specialaus gydymo nėra, susirgusiajam rekomenduojamas tausojamasis režimas ir, reikalui esant, vaistai nuo pykinimo arba viduriavimo.[2] Infekcija paprastai visiškai praeina nesukeldama lėtinių kepenų ligų.[2] Jeigu išsivysto ūminis kepenų nepakankamumas, gali reikėti persodinti kepenis.[2]

    Remove ads

    Epidemiologija

    Pasaulyje kasmet nustatoma beveik 1,5 milijono simptomais pasireiškiančios ligos atvejų[2]; manoma, kad užsikrėtusiųjų skaičius siekia dešimtis milijonų.[8] Liga dažniau pasitaiko tuose pasaulio kraštuose, kur trūksta sanitarijos priemonių ir švaraus vandens.[7] Maždaug 90 % vaikų besivystančiose šalyse hepatitu A perserga iki 10 metų amžiaus, todėl suaugę turi šiai ligai imunitetą.[7] Hepatito A protrūkių pasitaiko pažengusiose šalyse, kur vaikai nesusidūria su infekcija būdami maži, o skiepijimas nėra labai paplitęs.[7] 2010 m. nuo ūminio hepatito A mirė 102 000 asmenų.[9] Kasmet liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į virusinį hepatitą.[7]

    Šaltiniai

    Loading related searches...

    Wikiwand - on

    Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

    Remove ads