Heraldika

Heraldika (vok. Heraldik, lot. heraldus 'heroldas') – herbų kūrimas ir su jais susijusių teisinių santykių aiškinimas^[1]. Heraldikos kūrėjai ir žinovai – heroldai.

Grenville Diptych (1839). Sujungta 719 herbų.

Skydo aprašymas vadinamas blazonavimu.

Heraldikos institucijos

Monarchijose būdavo steigiamos specialios heraldikos žinybos, vadovaujamos heroldmeisterių. Dalis tokių institucijų išlikusios iki šiol (pvz., D. Britanijoje). Valstybinės heraldikos insititucijos egzistuoja ir valstybėse nemonarchijose (pvz., Pietų Afrikos Respublikoje, Lietuvoje).

Heraldikos institucijos

• D. Britanija:
  • Anglija, Velsas ir Š. Airija: Herbų kolegija (College of Arms)
  • Škotija: Lordo Lajono rūmai (Court of the Lord Lyon)
• Airija: Vyriausiojo Airijos heroldo įstaiga (Office of the Chief Herald of Ireland).
• Lietuva: oficialios heraldikos priežiūra užsiima Lietuvos heraldikos komisija.
• Pietų Afrikos Respublika: Heraldikos biuras (Bureau of Heraldry)
• Kanada: Kanados heraldikos institucija (Canadian Heraldic Authority)

Heraldika - pagalbinė istorijos disciplina

Šiuolaikinė heraldika – istorijos disciplina, tirianti herbus, kaip istorijos šaltinius. Nustatoma herbo istorija, kilmė, autorystė, atsiradimo data, genealogija. Kaip disciplina, heraldika galutinai susiformavo XIX a. antroje pusėje.

Heraldika tampriai susijusi su archeologija, genealogija, numizmatika, veksilologija, sfragistika.

Madride yra įsikūręs Tarptautinis genealogijos ir heraldikos institutas. Rengiami genealogijos ir heraldikos kongresai.