Inocentas IV

Inocentas IV (lot. Innocentius IV, tikrasis vardas Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna, apie 1195 m., Genuja – 1254 m. gruodžio 7 d., Neapolis) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1243 m. birželio 25 d. iki mirties.

Šis straipsnis apie Popiežių Inocentą IV. Apie kitus popiežius vardu Inocentas skaitykite straipsnyje Popiežius Inocentas. Apie asmenis, turinčius vardą Inocentas skaitykite straipsnyje Inocentas.

Inocentas IV lot. Innocentius IV
180-asis Popiežius
Gimimo vardas	it. Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna
Gimė	apie 1195 m. Genuja, Italija
Mirė	1254 m. gruodžio 7 d. (~59 metai)
Palaidotas (-a)	Laterano bazilika, Roma
Tautybė	italas
Inocento IV herbas
180-asis Popiežius
Išrinktas	1243 m. birželio 25 d.
Baigė	1254 m. gruodžio 7 d.
Pirmtakas	Celestinas IV
Įpėdinis	Aleksandras IV
Vikiteka	Inocentas IV

Biografija

Gimė italų didikų Fiesčių šeimoje. Mokėsi Parmoje, studijavo teisę Bolonijos universitete, vėliau jame dėstė. Nuo 1225 m. buvo Albenjos vyskupas, nuo 1226 m. – Romos kurijos auditorius, nuo 1227 m. – apaštalinis vicekancleris. Nuo 1228 m. – kardinolas. 1235–1240 m. – Ankonos katedros rektorius ir popiežiaus legatas Šiaurės Italijoje. Tarpininkavo Pizos ir Genujos taikos derybose.

Išrinktas popiežiumi tęsė Grigaliaus IX pradėtą kovą su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Frydrichu II, 1245 m. jį ekskomunikavo ir uždraudė vadintis imperatoriumi. Rėmė dėl nepriklausomybės su imperatoriumi kariaujančius Italijos miestus. Po Frydricho II mirties kovojo su jo įpėdiniu Konradu IV.

Suvokdamas Mongolijos imperijos Europai keliamą grėsmę, užmezgė ryšius su mongolų didžiuoju chanu. Rėmė Vokiečių ordiną, ypač pasitikėjo pranciškonais ir dominikonais. Dominikonai jo pavedimu 1243–1245 m. surengė kryžiaus žygių prieš Livonijos ir Prūsijos tautas. 1243 m. Vokiečių ordino užkariautoje Prūsijos dalyje įsteigė keturias vyskupijas.

Inocento IV sveikinimo laiškas Mindaugui (1251 m.)

1244 m. liepos 15 d. nusiuntė savo sveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems (krikščionims), gyvenantiems Lietuvoje.

1250 m. Milane priėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo pasiuntinius. 1251 m. parašė Lietuvos valdovui Mindaugui 6 laiškus, susijusius daugiausia su pastarojo krikštu (lietuvių kalba paskelbti 2005 m.), Kulmo vyskupą Henriką Haidenreichą įpareigojo karūnuoti Mindaugą karališku vainiku. 1254 m. įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją; tų pačių metų gegužę paragino Livonijos, Estijos ir Prūsijos dvasininkiją skelbti kryžiaus žygį prieš totorius ir jų bendrininkus.

Išleido labai daug Apaštališkojo sosto įstatymų. Svarbiausias kūrinys – „Penkios dekretalijų komentarų knygos“ (Apparatus in quinque libros decretalium).^[1]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Celestinas IV	Popiežius Inocentas IV 1243-1254	Įpėdinis Popiežius Aleksandras IV

Nuorodos

• Sąrašas:Popiežiai