Jonas Koncevičius

Jonas Koncevičius (1835 m. spalio 26 d. Šeduva – apie 1916 m. Talsai, Latvija) – Lietuvos tautosakininkas, bibliografas, istoriografas.

Biografija

1857 m. baigęs Šiaulių gimnaziją dirbo namų mokytoju Kauklių dvare prie Pušaloto. 1858–1862 m. studijavo Maskvos universiteto istorijos ir filologijos fakultete, su kitais studentais lietuviais sukūrė nelegalų būrelį, kurio tikslas buvo rengti elementorius lietuvių kalba, Lietuvos istorijos ir kitus vadovėlius. Apie 1862 m. leido rankraštinį laikraštį, kurio moto kol saulė užtekės, rasa akis išės. Nuo 1863 m. dėstė Rygos gimnazijoje, nuo 1869 m. gyveno Talsuose.

Mokslinė veikla

A. Juškos paragintas rinko tautosaką, lietuvių k. žodžius ir atidavė J. Juškai. Bendradarbiavo leidiniuose „Aušra“, „Lietuvių laikraštis“, Varpas, „Vilniaus žinios“, „Ūkininkas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“. Tilžėje leistame leidinyje „Mitteilungen der Litauschen literarischen Gesellschaft“ skelbė lietuvių tautosaką, straipsnius lietuvių ir latvių kalbų klausimais, išspausdino A. Becenbergerio XVI a. – XVII a. lietuvių spaudos apžvalgos papildymą (t. 1, sąs. 3, 1880 m.) ir XIX a. Rusijos teritorijoje iki spaudos draudimo lietuvių kalba išleistų knygų sąrašą „Medžiaga lietuvių bibliografijai“ (t. 2 sąs. 7, 1883 m.). Rengė spaudai lietuvių chrestomatiją (rankraštis neišliko). Pasirašinėjo slapyvardžiais ir kriptonimais: I. K. S., Šeštokas J. K., Šeduvietis, Leišis S.^[1]