Jupiteris (mitologija)

Romėnų mitologijoje Jupiteris (lot. Iuppiter) – dangaus, dienos šviesos, audros dievas. Vyriausias panteono dievas, Romos imperijos globėjas. Jupiterio atitikmuo graikų mitologijoje – Dzeusas, o etruskų – Tinia.^[1] Daugiausia vadinamas Jupiteriu Optimu Maksimu (Jupiter Optimus Maximus), kas reiškia Jupiteris aukščiausias ir didingiausias. Vardas kildinamas iš Jove ir pater („tėvas“).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jupiteris

Romėnų dievo Jupiterio vardu pavadintas didžiausia Saulės sistemos planeta.

Kultas

• Jupiteris buvo viršiausias archajiškos triados dievas, kurią taip pat sudarė Marsas ir Kvirinas. Triados kultas buvo paplitęs ankstyvojoje Romoje.
• Vėliau, imperialistiniu laikotarpiu, imperatoriai Klaudijus ir Domitijanas pasiskolino Jupiterio bruožus, taip siekdami pabrėžti viešpatavimą visame pasaulyje.
• Didžiausia šventykla Romoje, Kapitolijuje, buvo skirta Jupiteriui Optimui Maksimui. Jis buvo garbinamas kartu su Junona ir Minerva, įėjo į Kapitolijaus triadą. Kapitolijaus triadai skirtos šventyklos buvo statomos naujų romėnų miestų ar kolonijų centre.

Epitetai

• Jupiter Caelestis („dangiškas“);
• Jupiter Fulgurator („iš žaibo“);
• Jupiter Latarius („lotynų dievas“)
• Jupiter Lucetius („iš šviesos“)
• Jupiter Pluvius („lietaus siuntėjas“)
• Jupiter Stator („stovintis“)
• Jupiter Terminus arba Jupiter Terminalus („sienų gynėjas“).
• Jupiter Tonans („griausmavaldis“)
• Jupiter Victor (vedė romėnų armijas į pergales)
• Jupiter Summanus („naktinio griausmo siuntėjas“)
• Jupiter Feretrius („nunešantis šalin (karą)“)
• Jupiter Optimus Maximus („aukščiausias ir didingiausias“)