Katilas

Katilas – didelis metalinis indas valgiui virti ar troškinti. Būna įvairaus dydžio su lanku arba rankenėlėmis (dažniausiai kabinami ant trikojo). Šiais laikais dažniausiai katilai naudojami lauko sąlygomis maistui gaminti virš laužo (turistinių žygių, sąskrydžių, stovyklų metu).^[1]

Šis straipsnis apie indą. Apie šildymo įrengimą skaitykite straipsnyje garo katilas.

Katilas su lanku

Lietuvoje paprastai naudoti ketaus arba variniai katilai apvalia apačia su lanku – juose virdavo valgį, šutindavo jovalą. Žemaitijoje XVI a. – XX a. vid. naudoti dideli katilai, kurie buvo kabinami ant vąšo trobos kamine, ir mažesni, statomi ant trikojo. Nuo XX amžiaus vidurio, daugiausia pašarams šutinti, naudojami pramoniniu būdu gaminami katilai su dangčiu.^[1]

Katilai aptinkami nuo bronzos amžiaus. Rasta labai didelių, 60–70 litrų talpos keltų katilų.^[2]

Žodis kãtilas – skolinys iš sen. rus. котьлъ,^[3] kuris, savo ruožtu, yra skolinys iš got. *katils arba *katilus (paliudytas daugiskaitine lytimi katilē). Šis žodis toliau kilęs iš lot. catīnus, catīllus „dubuo, dubenėlis“.^[4]

• 
  Katile virš ugnies verdamas valgis
• 
  Varinis katilas ant trikojo
• 
  Katilai ant krosnies
• 
  Hunų katilas