Kazimieras Kisielis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Kazimieras Kisielis (1926 m. kovo 26 d. Išlaužuose, Pagirio valsčius, Ukmergės apskritis – 2014 m. vasario 28 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas skulptorius.
Remove ads
Biografija
Kazimiero Kisielio tėvas buvo stalius.
Mokėsi Išlaužų ir Žižmių pradžios mokyklose, Ramygalos gimnazijoje. 1946 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Lankė Juozo Miltinio dramos studiją. Režisierius vertino Kazimiero artistinius gabumus, muzikalumą, gražaus tembro balsą, buvo numatęs palikti dirbti teatre.
Trumpai studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1946 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute pradėjo studijuoti skulptūrą (dėst. Juozas Kėdainis, Juozas Mikėnas). Nuo 1951 m. gyveno Vilniuje. 1952 m. baigė LSSR dailės institutą. 1952–1955 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate. Nuo 1955 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Remove ads
Kūryba
Sukūrė dekoratyvinių („Žvejas“, 1958 m., 1971 m. pastatytas Klaipėdoje, archit. Petras Šadauskas; „Bangpūtys“, Klaipėda, 1977 m.; „Saulės džiaugsmas“, 1970 m.; „Šv. Kristoforas“, 1996 m., archit. Arūnas Eduardas Paslaitis, abu Vilniuje; „Martynas Mažvydas“, Lietuvos nacionalinė biblioteka Vilniuje, 1977 m.), monumentalių („Šauklys“, 1998 m., Šilalė, archit. Juozas Spudulis, Donatas Daukša, Edmundas Petrauskas; „Laiminu. Žuvusiems už laisvę“, Panemunis, 2003 m., archit. Gintaras Kaulinskas) skulptūrų, skulptūrinių kompozicijų, portretų (Hubertas Borisa, 1962 m.; Antanas Strazdas, 1965 m.; Algimantas Mikėnas, 1974 m.; Alfonsas Ambraziūnas, 1987 m.), antkapinių paminklų. Naudojamas nerūdijantis plienas, granitas, marmuras, medis, geležis, žalvaris, varis, terakota. Kūriniai stambių, apibendrintų formų, monumentalūs, jų turi Lietuvos dailės muziejus. Nuo 1955 m. dalyvavo parodose.[1][2]
Remove ads
Įvertinimas
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads