Kazys Napoleonas Kitkauskas

Kazys Napaleonas Kitkauskas (g. 1931 m. sausio 5 d. Antaduriai, Molėtų valsčius) – Lietuvos architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.

Kazys Napoleonas Kitkauskas
Gimė	1931 m. sausio 5 d. (94 metai) Antaduriai, Molėtų valsčius
Veikla	Lietuvos architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
Žymūs apdovanojimai
1990 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija 1995 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas 1999 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas 2001 m. Žygimanto Augusto medalis

Biografija

1947 m. gruodžio 6 d. su kitais moksleiviais suimtas NKVD, nuteistas 10 m. ir kalintas Mordovijos lageryje. 1954 m. grįžo į Lietuvą. 1960 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1980 m. architektūros mokslų kandidatas.

1960–1969 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse – gamybinėse dirbtuvėse, 1966–1969 m. grupės vadovas, 1969–1992 m. – Paminklų konservavimo institute. Nuo 1993 m. Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Architektūros tyrimų skyriaus vadovas. 1994–1996 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys.

Nuo 1992 m. K. Donelaičio draugijos, nuo 1996 m. Tautos fondo atstovybės Lietuvoje pirmininkas. 2000–2001 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tėvynės Sąjungos ir krikščionių demokratų sąraše.

Mokslinė veikla

Suprojektavo Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo (1958–1965 m., su S. Lasavicku) ir Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos (1966–1970 m., su A. Brusoku, A. Švabauskiene) konstrukcines dalis, K. Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Kaliningrado sritis, 1970–1988 m.). 1968–1986 m. vadovavo Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams, 1970–1982 m. jos remonto projektavimo ir priežiūros bei 1967–1970 m. Biržų pilies tilto restauravimo darbams, 1987–2001 m. Vilniaus Žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimams. Paskelbė tyrimų medžiagą apie Vilniaus arkikatedrą, jos konservavimą (1970 m., 1975 m., 1977 m.). 1995–2010 m. buvo Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projekto mokslinis vadovas.^[1]

Bibliografija

• Vilniaus katedra, 1976 m., rusų, vokiečių ir anglų k., 1977 m.
• Vilniaus pilys, 1989 m.,
• Vilniaus arkikatedros požemiai, 1994 m.
• Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje, 2001 m., su L. Kitkauskiene
• Anglų-lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas, 2004 m., su L. Kitkauskiene
• Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, su kitais, 5 t., 1988–2003 m.

Įvertinimas

• 1990 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
• 1995 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
• 1999 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
• 2001 m. Žygimanto Augusto medalis