Kefalas

Kefalas (gr. Κεφαλοζ) – graikų mitologijoje Dejono sūnus, Eolo vaikaitis, valdovo Erechtėjo dukters Prokridės vyras.^[1][2] Prokridę sugundė Pteleontas auksiniu vainiku. Prokridė bėgo nuo vyro pykčio pas valdovą Minoją, vėliau susitaikė su Kefalu ir grįžo, tačiau vyras netyčia nukovė ją ta pačia ietimi, kurią iš meilės Prokridei buvo padovanojęs Minojas. Kefalas areopago sprendimu buvo ištremtas. Vėliau deivė Eos įsimylėjo Kefalą^[3] ir jį pagrobė. Mitas apie Kefalą buvo populiarus Renesanso epochos Europos dramaturgijoje. XVII–XVIII a. dramaturgijoje buvo plėtojamos abi mito siužetinės linijos: Prokridės nužudymas ir Eos meilė Kefalui. Tragiškas Prokridės likimas pavaizduotas daugybėje meno kūrinių.

„Kefalas ir Eos“, aut. Nicolas Poussin