Klemensas XIII

Klemensas XIII (lot. Clemens XIII, tikroji pavardė Carlo della Torre Rezzonico, 1693 m. kovo 7 d. Venecija – 1769 m. vasario 2 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1758 m. liepos 6 d. iki mirties.

Šis straipsnis apie Popiežių Klemensą XIII. Apie kitus popiežius vardu Klemensas skaitykite straipsnyje Popiežius Klemensas. Apie asmenis, turinčius vardą Klemensas skaitykite straipsnyje Klemensas.

Klemensas XIII lot. Clemens XIII
248-asis Popiežius
Gimimo vardas	it. Carlo della Torre Rezzonico
Gimė	1693 m. kovo 7 d. Venecija, Italija
Mirė	1769 m. vasario 2 d. (75 metai)
Palaidotas (-a)	Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė	italas
Klemenso XIII herbas
248-asis Popiežius
Išrinktas	1758 m. liepos 6 d.
Baigė	1769 m. vasario 2 d.
Pirmtakas	Benediktas XIV
Įpėdinis	Klemensas XIV
Vikiteka	Klemensas XIII

Biografija

Kilęs iš Venecijos pirklio šeimos, tėvas Džovanis Batista, motina Vitorija Barbarigo. Mokėsi Bolonijos jėzuitų kolegijoje. Buvo popiežiaus kapelionas ir apaštališkasis protonotaras. Nuo 1737 m. kardinolas, nuo 1743 m. Padujos vyskupas.

Protegavo jėzuitų ordiną, tuo metu, kai Burbonų dinastijos valdovai siekė jį panaikinti. Klemensas XIII 1765 m. paskelbė bulę Apostolicum pascendi munus, ginančią Jėzaus draugiją ir paskelbė interdiktą jėzuitus išvariusioms šalims. Iš Portugalijos jie ištremti 1759 m., iš Prancūzijos – 1764 m. 1769 m. sušaukė Kardinolų konferenciją jėzuitų klausimui svarstyti, bet jos išvakarėse staiga mirė.^[1]

1764 m. Klemensas XIII pasmerkė febronijonybę, katalikybės srovę, neigiančią popiežiaus primatą, 1765 m. patvirtino Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kultą, 1767 m. kanonizavo Joną Kentietį. Nepritarė Šviečiamojo amžiaus idėjoms, į Index Ubrorum prohibitorum įtraukė kai kuriuos Klodo Helvecijaus, Žano Žako Ruso kūrinius, prancūzų Enciklopediją.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Benediktas XIV	Popiežius Klemensas XIII 1758-1769	Įpėdinis Popiežius Klemensas XIV

Nuorodos

• Sąrašas:Popiežiai