Ksaveras Druckis-Liubeckis

Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (lenk. Franciszek Ksawery Drucki-Lubecki, 1778 m. gruodžio 28 d. Pohostas prie Pinsko – 1846 m. gegužės 23 d. Sankt Peterburgas) – lenkų politikas, finansininkas.

Ksaveras Druckis-Liubeckis
Druckiai
Druckas (herbas)
Gimė	1778 m. gruodžio 28 d. Pohostas prie Pinsko, Bresto vaivadija, Abiejų Tautų Respublika
Mirė	1846 m. gegužės 23 d. (67 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Tėvas	Pranciškus Druckis-Liubeckis
Motina	Genovaitė Olizar
Sutuoktinis (-ė)	Marija Scipio del Kampo
Vaikai	Juzefas Gabrielis Gustavas Augusta Siemenska Julija Puslovska Genovaitė Paulina Emilija Puslovska Aleksandras Medardas Pranciškus Severina Achilė Zaleska Jadvyga Bychoviec
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego Order Świętego Stanisława Order Świętego Włodzimierza
Vikiteka	Ksaveras Druckis-Liubeckis

Ksavero Druckio-Liubeckio antspaudas

Biografija

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių Druckių giminės. Tėvas Pranciškus Druckis-Liubeckis, motina Genovaitė Olizar. Žmona Marija Scipio del Kampo, vaikai:

• Juzefas Gabrielis Gustavas (Józef Gabriel Gustaw) g. 1817 m.,
• Augusta Siemenska (Augusta Siemieńska) g. 1820 m.,
• Julija Puslovska (Julia Pusłowska) g. 1820 m.,
• Genovaitė Paulina Emilija Puslovska (Genowefa Paulina Emilia Pusłowska) g. 1821 m.,
• Aleksandras Medardas Pranciškus (Aleksander Medard Franciszek) g. 1827 m.,
• Severina Achilė Zaleska (Seweryna Achilles Zaleska) g. 1830 m.,
• Jadvyga Bychoviec (Jadwiga Bychowiec).

Baigė Sankt Peterburgo kadetų korpusą. 1794–1800 m. Rusijos imperijos kariuomenės karininkas, dalyvavo kovose su Prancūzija. Kontūzytas demobilizavosi, apsigyveno Šerlone, 1814 m. birželio 20 d. vedęs keturiolikmetę pusseserę Mariją persikėlė į Ščiučiną.

1812 m. Gardino gubernijos maršalka. 1813–1815 m. Varšuvos kunigaikštystės Laikinosios aukščiausiosios tarybos, 1815 m. Lenkijos karalystės Laikinosios vyriausybės narys, 1821–1830 m. iždo ministras. Išieškojęs mokesčių skolas, išplėtęs valstybinį monopolį labai padidino iždo pajamas. Rūpinosi pramonės, ypač kasybos ir metalurgijos, užsienio prekybos plėtra. Jo įsteigta šachta prie Bendzino davė vardą miesto rajonui Ksavera.

1825 m. Lenkijos Žemės kredito bendrijos, 1828 m. įkūrė Lenkijos banką. Prorusiškos orientacijos, 1830–1831 m. sukilimo priešininkas. Nuo 1832 m. Rusijos imperijos Valstybės tarybos narys.^[1]