Kurtuvėnai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia kelio 215 Bubiai–Ramučiai , 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Seniūnaitijos centras. Miestelis linijinio plano su centrine turgaus aikšte, kurios vakarinėje dalyje stovi Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, rytinėje – išlikę Kurtuvėnų dvaro pastatai (žymiausias iš jų – svirnas), parkas ir smuklė. Pietinėje miestelio dalyje yra Kurtuvėnų kapinės, Kurtuvėnų piliakalnio koplyčia. Veikia Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, paštas (LT-80019), buvusi Kurtuvėnų pradinė mokykla.
Miestelyje stovi paminklas Povilui Višinskiui, prie mokyklos pastatytas 1978 m., skulptorius Vitalijus Lukošaitis. Yra 1919 m. spalio 5 d. bermontininkų sušaudytų Lietuvos partizanų kapai. Rimgailų šeimos mauzoliejus, be 1992 m. dingusios Rimgailaitės skulptūros (13787).[3]
Remove ads
Etimologija
Miestelio pavadinimas veikiausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kurtuvos ežero vardo. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Kurtavėnai.
Liaudies etimologija mena, kad Kurtuvėnų vardas kilęs nuo kurtinių, kurie čia kadaise veisėsi. Kiti jį kildina nuo Kurtuvos, kurio pakrantėje gyvenusi milžino Kuršio motina Kurtuvė. Dar viena sena legenda byloja, kad šventajame ąžuole buvusi pagrobta dievaitė Rytulė, kurios seserys kasvakar raudodamos klausdavusios: „Kur tu viena vargsti?“ Rytulė sugebėjusi pabėgti, o pagrobėjas mėgdžiodamas deivių raudą leidosi vytis, kartodamas „Kur tu viena...“ Taip ir pradėta vadinti vietovė.[4]
Remove ads
Geografija
Kurtuvėnai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Kurtuvėnų kalvyne. Į šiaurę nuo miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, 1825–1831 m. iškastas Ventos–Dubysos kanalas, už jo – Girnikų piliakalnis, į rytus tvyro Kurtuvos ežeras. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100), iš jų didžiausias – Dambos tvenkinys. Netoli miestelio įkurtas Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinis.
Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Plentai į Šiaulius, Užventį.
Remove ads
Istorija
Kurtuvėnų apylinkėse gyventa jau vėlyvajame akmens amžiuje (III–II tūkst. pr. m. e.); šios vietos neapleistos ir žalvario bei geležies amžiais. Pietinėje dalyje yra Kurtuvėnų piliakalnis. XIV–XVI a. teritorija tarp Ventos ir Dubysos priklausė istorinei žemaičių Knituvos žemei.
Kurtuvėnai minimi nuo XIII a. 1495 m. pastatyta pirmoji Kurtuvėnų bažnyčia ir įkurta katalikų parapija. Nuo XVI a. pabaigos iki 1614 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, po 1614 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pabaigoje sunyko. 1785–1796 m. pastatyta Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
1573 m. minimas Kurtuvėnų miestelis. XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje nukentėjo per karus. Nuo XVIII a. priklausė bajorams Nagurskiams, vėliau Plateriams-Zybergams. 1766 m. gavo turgaus privilegiją. 1805 m. Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą. 1877 m. dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones malšino 1878 m. pabaigoje atsiųstas karinis dalinys. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kurtuvėnų apylinkėse platino O. Butkutė, Meškauskis, Povilas Višinskis, Vitkauskiai. XIX a. minimas Kurtuvėnų dvaras ir miestelis, priklausę Šiaulių apskrities Padubysio valsčiui.[5]
1905 m. įvyko anticarinių mitingų. 1915 m. per I pasaulinį karą Kurtuvėnai sudegė, 1919 m. nukentėjo nuo bermontininkų. Nuo XX a. tarpukario iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. Po Antrojo pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai. 1950–1981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras. 1948 m. įkurta biblioteka, medicinos punktas. Veikia karpių veisimo bendrovė „Šventjonis“.[6]
2025 m. patvirtintas Kurtuvėnų herbas.
Remove ads
Gyventojai
1592 m. miestelyje buvo 34, 1664 m. – 15 šeimų.
Žymūs žmonės
Kurtuvėnuose gimė:
- Jonas Nagurskis (apie 1755–1796), politinis, karinis ir visuomenės veikėjas
- Kajetonas Nagurskis (apie 1757–1802), politinis, karinis ir visuomenės veikėjas
- Stefan Plater-Zyberk (1891–1943), fotografas, artistas, dailininkas
- Stasys Butkus (1897–1961), žurnalistas, savanoris, visuomenės veikėjas
- Adomas Vitauskas (1908–1943), vargonininkas, muziejininkas
- Gintautas Lukošaitis (g. 1970), skulptorius, patriotinių akcijų organizatorius
Remove ads
Kultūra
Kurtuvėnai XIX a. buvo vienas svarbiausių krašto kultūros židinių, XIX a. viduryje dvare veikė baudžiauninkų teatras. Vėliau Kurtuvėnų dvaras tapo lietuvybės plėtros židiniu, čia dirbo arba lankydavosi daug to meto šviesuolių.
Miestelį viename savo kūrinių mini Jonas Biliūnas:
 |
Iššokau Bubiuose iš diližano ir pasukau Kurtuvėnų vieškeliu. Ėjau aplankytų pas savo draugą, kuris Kurtuvėnuose grafo vaikus mokė. Seniai buvau jį bematęs: norėjau su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti. |
 |
J. Biliūnas čia keliavo aplankyti švietėją Povilą Višinskį (1875–1906), kuris, pristigęs lėšų mokslui, kelerius metus Kurtuvėnuose mokė grafo Pliaterio vaikus. Pas P. Višinskį taip pat lankydavosi Šatrijos Ragana, Žemaitė. Švietėjo garbei pastatytas medinis paminklas.
Kurtuvėnuose ilgą laiką gyveno kompozitorius Domas Andrulis (1896–1973).
Atgavus nepriklausomybę Kurtuvėnuose įsteigtas regioninis parkas pratęsė tų laikų tradicijas. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių – švenčiamos Užgavėnės, Velykos, šv. Jokūbo atlaidai (paskutinį liepos sekmadienį), Kalėdos ir kt. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kartu su Regioninio parko direkcija organizuoja jaunimo vasaros ekologines stovyklas, stovyklas „Gyvoji istorija“, „Paveldo draugai“, „Ugnies sąšaukas“ ir kitus renginius.
Buvusiose Pliaterių arklidėse įsikūręs Kurtuvėnų žirgynas ir jojimo paslaugų centras.
Remove ads
Galerija
Kurtuvėnų tvenkinys – „gulbių ežeras“
Naujieji Kurtuvėnai
Bažnyčios senasis kryžius
Senoji klebonija
Šaltiniai
Literatūra
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads