Lakis

Lakis (isl. Lakagígar 'Lakio krateriai') – ugnikalnis Islandijos pietuose, netoli Eldgjau kanjono, Skaftafedlio nacionaliniame parke, tarp Mirdalsjokudlio ir Vatnajokudlio ledynų esantis vulkaninis plyšys, priklausantis iš pietvakarių į šiaurės rytus besidriekiančiai ugnikalnių grupei. Aukštis įvairus, iki 1725 m.

Kitos reikšmės – Lakis (reikšmės).

Lakis
Šalis	Islandija
Aukštis	1725 m
Tipas	plyšinis vulkanas
Amžius
Aktyvumas
Paskutinis išsiveržimas	1783 m.
Koordinatės:	64°03′53″ š. pl. 18°13′34″ v. ilg.

934 m. įvyko didelis bazaltinės lavos išsiveržimas (19,6 km² lavos, didžiausias žinomas tokio tipo Žemės istorijoje).

1783–1784 m. įvyko dar vienas, kol kas paskutinis išsiveržimas (dar vadinama Skaftáreldar – 'Skaftos upių ugnys'), kartu su gretimu Grimsviotno ugnikalniu, kurio metu išsiskyrė 15 km³ bazaltinės lavos bei nuodingų fluoro ir sieros dioksido junginių debesys (viso 8 mln. ir 120 mln. tonų atitinkamai), dėl kurių nugaišo virš 50 % gyvulių ir dėl bado mirė 21 % apylinkių žmonių.

Išsiveržimas prasidėjo 1783 m. birželio 8 d. 130 krateriuose, sprogimo pobūdžio dėl požeminio vandens reakcijos su kylančia bazaltine magma, vėliau palaipsniui perėjo į Plinijaus, Strombolio bei Havajų tipo išsiveržimus, kurie nuslopo po 8 mėnesių, 1784 m. vasario 7 d.^[1]

20–25 % Islandijos gyventojų numirė badu,^[2] ir tūkstančiai Vakarų Europos gyventojų mirė apsinuodiję pasklidusiu sieros dioksidu.^[3] Išsiveržimas turėjo įtakos Europos klimatui (audros bei labai šalta 1784 m. žiema, sukėlusi dar daugiau mirčių), taip pat Šiaurės Amerikos, ir net yra įrodymų, paveikė Afrikos bei Indijos kritulių sistemas.^[4]