Laukuva

Laukuva – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 16 km į šiaurę nuo Šilalės, prie Žemaičių plento. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra paštas (LT-75038), biblioteka, ambulatorija, veikia meteorologijos stotis, saugomas Laukuvos graikinis riešutmedis. Be senųjų, atidarytos naujosios kapinės (Dvarviečiuose).

Prie seniūnijos

Laukuvos bažnyčia

Laukuva
[[Vaizdas:Laukuva 2.JPG|{{#if:|270px]] Laukuva nuo Šilalės pusės
Laukuva
55.620°š. pl. 22.236°r. ilg. / 55.620; 22.236 (Laukuva)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija	Laukuvos seniūnija
Gyventojai (2021)	733
Plotas	1,70 km²
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Laũkuva Kilmininkas: Laũkuvos Naudininkas: Laũkuvai Galininkas: Laũkuvą Įnagininkas: Laũkuva Vietininkas: Laũkuvoje
Istoriniai pavadinimai	rus. Лавковъ[2]
Vikiteka	Laukuva

Etimologija

Šio krašto tarmių žinovas, JAV lietuvių kalbininkas Petras Jonikas miestelio vardą kildino nuo bendrinio žodžio laukuva – „pieva prie ežero, paežerės pieva“. Tačiau šis daiktavardis iš kitų šaltinių nėra žinomas.^[3] Kryžiuočių karo aprašymuose vietovė minima kaip Lukowe, Lokove, Laukove.

Geografija

Laukuvoje susijungia krašto keliai:

•  160  Telšiai–Varniai–Laukuva 
•  162  Laukuva–Šilalė 
•  223  Užventis–Varniai 

Rajoniniai keliai:

•  4102  Laukuva–Žadeikiai–Kvėdarna 
•  4118  Laukuva–Vaitkaičiai–Varniai 
•  4601  Telšiai–Žarėnai–Tverai–Laukuva 

Laukuvoje 1931 m. kovą buvo užfiksuota storiausia sniego danga Lietuvoje (94 cm). 2002 m. rugpjūtį pakartotas šalies sausros rekordas (0,0 mm kritulių per mėnesį). Dėl sąlyginai didelio aukščio virš jūros lygio, Laukuvoje yra žemiausia Lietuvoje daugiametė liepos temperatūra – 16,4 °C.^[4] 2 km į šiaurės rytus – Varnių regioninis parkas.

Istorija

Apylinkėse esantis Treigių piliakalnis siejamas su Senąja Laukuva, minima dar 1254 m. Už 10 km nuo miestelio stūkso Medvėgalio piliakalnių kompleksas. Laukuva pirmąkart paminėta 1253 m. kaip svarbus gynybinis centras Mindaugo sutartyje su kryžiuočiais. 1254 m. Mindaugas Lietuvos vyskupui Kristijonui atidavė pusę Laukuvos. 1594 m. minimas Laukuvos dvaras. 1624 m. senojoje Laukuvoje pastatyta medinė Laukuvos bažnyčia, po 1654 m. gaisro atstatyta dabartinėje vietoje. Miestelis minimas nuo 1655 m. 1668–1691 m. ir 1804 m. minima parapinė mokykla. 1667 m. Laukuva sudegė, dar degė 1701 m.,1829 m.,1858 m., 1911 m. ir 1928 m. 1778 m. Laukuva gavo savaitinio turgaus ir dviejų metinių prekymečių privilegiją, įsikūrė nemažai amatininkų ir pirklių, susiformavo miestelio planas.

1863 m. P. Šimkevičiaus sukilėlių būrys prie Laukuvos nesėkmingai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. XIX a. Laukuva – Telšių apskrities Varnių valsčiaus miestelis.^[5][6] XX a. pradžioje veikė K. Stropaus vaistinė.

1907 m. įsteigta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 1918–1943 m. pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 1943–1949 m. gimnazija, 1949–1992 m. vidurinė, nuo 1992 m. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija; veikia mokyklos kraštotyros muziejus. Yra sporto mokykla.

XX a. ketvirto dešimtmečio viduryje miestelyje dirbo 11 krautuvių, 2 vėjo malūnai, 2 pieninės, vaistinė, viešbutis, smulkaus kredito draugija. 1941 m. rugpjūčio prie Telšių nužudyti Laukuvos žydai. Po Antrojo pasaulinio karo Laukuvos valsčiuje veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos rinktinės Laukų (Laukuvos) rajono partizanai. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 17 miestelio gyventojų. 1946 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo 1992 m. Žemės ūkio bendrovės „Kontautėliai“ centras.^[7]

2003 m. patvirtintas Laukuvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1254 m.	Laukuvos žemės centras	?
XIV a.	Medininkų žemės centras	?
1568 m.	Laukuvos vaitystės centras	?
XIX a.	Varnių valsčius	Telšių apskritis
1920–1948 m.	Laukuvos valsčiaus centras	Tauragės apskritis
1948–1950 m.		Rietavo apskritis
1950–1962 m.	Laukuvos apylinkės centras	Rietavo rajonas
1962–1995 m.		Šilalės rajonas
1995–	Laukuvos seniūnijos centras	Šilalės rajono savivaldybė

Architektūra

Savaimingos raidos miestelio raiškus spindulinis planas susiklostė iki XVII a. vidurio. Svarbiausi statiniai:

• Romantizmo architektūrai būdingų formų dvibokštė akmens mūro Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1856 m. Bažnyčioje yra medinis altorėlis su Pietos skulptūrine grupe, paveikslų („Šv. Antanas“), skulptūrų („Nukryžiuotasis“, „Šv. Pranciškus“, „Šventasis su knyga“; visi XIX a.)
• Medinė senųjų kapinių koplyčia, XVIII a. ^[8]
• Medinė Laukuvos sinagoga.

Meteorologija

Pirmasis Lietuvoje meteorologinis radiolokatorius

Laukuvoje 2010 m. pabaigtas statyti pirmasis Lietuvoje meteorologinis radiolokatorius. Jo aukštis 38 m. Šio meteorologinio radiolokatoriaus elektromagnetinėmis bangomis net 250 kilometrų spinduliu nenutrūkstamai realiame laike gaunama ir skaitmenine signalų programa apdorojama informacija apie meteorologinius reiškinius, susijusius su aktyvia atmosferos konvekcija: viesulus, škvalą, krušą, perkūniją, smarkias liūtis. Tokia informacija yra ypač naudinga sudarant prognozes ir perspėjimus apie stichijas bei katastrofinius meteorologinius reiškinius, prognozuojant potvynius, jų išplitimą bei intensyvumą. Europos šalys yra susijungusios į bendrą Europos meteorologinių radiolokatorių tinklą ir keičiasi duomenimis bei kita informacija.

Laukuvoje radiolokatorius buvo pastatytas įgyvendinant vieną iš 2008 m. Aplinkos ministerijos prioritetų – pagerinti meteorologinės informacijos operatyvumą, prognozių ir perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius efektyvumą.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m.	1867 m.*[2]	1897 m.sur.	1902 m.[9]	1923 m.sur.[10]	1959 m.sur.[11]	1970 m.sur.[12]	1978 m.[13]
399	291	753	951	724	1 123	922	826
1979 m.sur.[14]	1985 m.[15]	1989 m.sur.[16]	2001 m.sur.[17]	2011 m.sur.[18]	2021 m.sur.[19]	-	-
940	772	978	998	832	733	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Namas, kuriame gyveno gydytoja rašytoja Dalia Grinkevičiūtė

Laukuvoje gimė:

• Paulius Racevičius (1908–1941), kunigas, dievo tarnas.
• Viktoras Kunickas (1930–2008), dailininkas, skulptorius, pramoninio dizaino pradininkas Lietuvoje.
• Petras Bielskis (g. 1935 m.), teatrologas, režisierius, profesorius.
• Blažiejus Jucevičius (g. 1938 m.), chirurgas.
• Norbertas Vėlius (1938–1996), mitologas, profesorius.
• Aloyzas Jurgutis (g. 1939 m.), dirigentas, pianistas, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius.
• Albinas Stankus (1942–2021), gydytojas neuropatologas, mokslininkas, išradėjas, dėstytojas.
• Valentinas Beinoris (g. 1956 m.), Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• Gražina Kriaunevičienė (g. 1959 m.), dailininkė, skiautininkė, akvarelistė, mokytoja-ekspertė.
• Vaidotas Digaitis (g. 1966 m.), keliautojas, žemaitukų augintojas, verslininkas.
• Edita Vaitkūnienė (g. 1971 m.), finansininkė, politinė veikėja.

Laukuvos kapinėse palaidoti:

• Leonas Jonikas (1891–1969), spaudos darbuotojas ir publicistas, palaidotas Laukuvoje. Pasirašinėjo Laukuviškio slapyvardžiu.
• Antanas Rubšys (1923–2002), prelatas, šv. Rašto vertėjas, šventoriuje.
• Vladas Grinaveckis (1925–1995), kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• Kajetonas Stropus, ilgametis vaistininkas.