Leckava

Leckava – miestelis Mažeikių rajono savivaldybėje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, Ventos dešiniajame krante, prie Lietuvos–Latvijos sienos. Šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis, ja eina siena su Latvija, į ją šalia miestelio įteka Ašva. Seniūnaitijos, parapijos centras.

Leckavos gatvelė

Leckavos dviaukštė koplytėlė

Leckava
[[Vaizdas:Leckavos Sv. Lauryno baznycia.JPG|{{#if:|270px]] Leckavos bažnyčia
Leckava
56.393°š. pl. 22.237°r. ilg. / 56.393; 22.237 (Leckava)
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija	Reivyčių seniūnija
Gyventojai (2021)	140
Plotas	3,76 km²
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Leckavà Kilmininkas: Leckãvos Naudininkas: Leckãvai Galininkas: Leckãvą Įnagininkas: Leckavà Vietininkas: Leckãvoje
Istoriniai pavadinimai	rus. Лацково, rus. Ляцковъ[2]
Vikiteka	Leckava

Etimologija

XVII a. 1-ojoje pusėje vietos katalikybę skatino Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis. Todėl vietos gyventojai bažnyčią ir vietovę vadino jo vardu (pridedant slavišką priesagą -ava).

Istorija

Prie miestelio, 1 km į pietvakarius yra Mantvydų piliakalnis, kuriame, spėjama, stovėjo kuršių pilis, į šiaurės rytus – I tūkstantmečio – XIII a. Leckavos piliakalnis, į vakarus – Griežės piliakalnis. Aptiktas kapinynas.

1622 m. Griežėje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1630 m. Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis pastatydino medinę katalikų Leckavos bažnyčią. Vietovę ir bažnyčią gyventojai pavadino jo vardu. 1644 m. bažnyčia sudegė, tada dvarininkas pastatė kitą, didesnę, bet ir ši 1783 m. sudegė.

Leckava pirmą kartą įvardyta miesteliu 1658 m. 1785 m. Adomas Gurskis pastatė naują bažnyčia. Leckavos dvaro darbininkai 1862 m. gruodžio mėn. pasipriešino rekrūtų ėmimui, 1863 m. sukilimo metu vietos gyventojai aršiai kovojo prieš caro kariuomenę. XIX a. pabaigoje Leckava – Šiaulių apskrities miestelis, buvęs Viekšnių valsčiuje ir parapijoje.^[3][4]

XX a. pradžioje miestelis garsėjo Jokūbinių mugėmis. 1907 m. įkurta pradžios mokykla, dab. Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos skyrius. Po I pasaulinio karo miestelį ne kartą niokojo bolševikai ir bermontininkai. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis ir bažnyčia vėl sudegė. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. prie Mažeikių nužudyta 11 miestelio žydų šeimų. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 9 Leckavos gyventojus.^[5]

Po karo parapijiečiams ilgai neleista statyti bažnyčios senoje vietoje, todėl 1955 m., daugiausia grįžusių tremtinių lėšomis, kaime pastatyta laikina, o 1958 m. Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia suręsta senoje vietoje, miestelyje.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas. 2008 m. patvirtintas Leckavos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Viekšnių valsčius	Šiaulių apskritis
1918 m.	Mažeikių valsčius	Mažeikių apskritis
1919–1920 m.	Leckavos valsčiaus centras
1920–1950 m.	Mažeikių valsčius
1950–1963 m.	Leckavos apylinkės centras	Mažeikių rajonas
1963–1995 m.	Reivyčių apylinkė
1995–	Reivyčių seniūnija	Mažeikių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.*[2]	1897 m.sur.	1923 m.sur.[6]	1959 m.sur.[7]	1970 m.sur.[8]	1979 m.sur.[9]	1985 m.[10]
381	1 187	425	252	273	253	248
1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2006 m.	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]	-	-
216	235	238	195	140	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.