Lietuvos didysis etmonas

Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras. Etmono pareigas įsteigė karalius Jonas Albrechtas 1493 m. Kai 1794 m. balandžio 24 d. Vilniaus rotušės aikštėje buvo pakartas paskutinis didysis etmonas Simonas Kosakovskis (Szymon Marcin Kossakowski), naujas etmonas nebebuvo paskirtas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

LDK didžiojo etmono herbas - buožė

Įgaliojimai

Didysis etmonas iš pradžių vadovavo samdytai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei, vėliau – šauktinių kariuomenei. Lietuvos Didysis etmonas buvo Ponų tarybos narys, vėliau Abiejų Tautų Respublikos Seimo ir Senato narys.

Po Liublino unijos ir Lietuva, ir Lenkija turėjo savo kariuomenes, išlaikomas iš atskirų biudžetų ir savo didžiuosius etmonus. Lenkijos Karalystės kariuomenei vadovavo Didysis karūnos etmonas. Abi kariuomenės gynė savo valstybių teritorijas ir neturėjo jokių teisių kitos Abiejų Tautų Respubliką sudarančios valstybės teritorijoje. Taip pat ir abu didieji etmonai neturėjo jokių galių kitos valstybės kariuomenėms. Tačiau imtis bendrų karinių veiksmų abiem kariuomenėms galėjo įsakyti karalius.

LDK didžiojo etmono įgaliojimai sumažinti 1697 metais priėmus koekvacijos (teisių sulyginimo) įstatymą, šalia kitų teisių etmonas neteko konsistencijų teisės (t. y. teisės skirti kariuomenės žiemojimo vietą). Taip išnyko neformalus LDK didikų pavaldumas didžiajam etmonui. Visų ATR etmonų valdžios galios suvaržytos 1776 m.

Didžiųjų etmonų pavaduotojais ir tiesioginiais vadais karo lauke buvo Lietuvos lauko etmonas ir Lenkijos lauko etmonas. Didžiojo etmono atributas – buožė. Didysis etmonas, kaip ir lauko etmonas savo tiesioginiame pavaldume turėjo vieną janyčarų vėliavą.

Etmonų pareigos LDK jau nuo seno buvo dalijamos kaip vienas iš aukščiausių urėdų, todėl etmonai visais amžiais buvo politiškai aktyvūs, turintys gerą užnugarį didikai, kurių kariniai sugebėjimai buvo veikiau atsitiktinumas nei taisyklė. Iš tikrųjų nė vienas XVIII a. Lietuvos etmonas neturėjo tokio rango kariškiui būtino išsilavinimo ar pakankamos reguliaraus karo patirties.

Lietuvos didieji etmonai

Nuo	Iki	Asmuo	Paveikslas	Didžiausios pergalės (pralaimėjimai)	Ankstesnė karjera
1476	?	Jonas Ivanas Chodkevičius
1497	1500	Konstantinas Ostrogiškis (Konstanty Ostrogski) (t. p. vėliau 1507-1530)		(Vedrošos mūšis)
1500 pabaiga	1501	Simonas Alšėniškis (Semen Jurewicz Holszański)
1501	1502	Stanislovas Jonavičius Kęsgaila (Stanisław Janowicz Kieżgajło)
1503 rugpjūčio 14	1507	Stanislovas Kiška (Stanisław Kiszka)		Smolensko gynyba (iki tampant etmonu)
1507 rugpjūčio 25	1530	Konstantinas Ostrogiškis (t. p. anksčiau 1497-1500)		Oršos mūšis Lopušnos mūšis
1530	1531	nebuvo paskirtas
1531 kovo 20	1541 balandis	Jurgis Radvila I (Jerzy Radziwiłł)		Rutkos mūišis Višnioveco mūšis	(iki) 1509 LDK taurininkas 1528 Lietuvos dvaro maršalka 1521-1531 Lietuvos lauko etmonas
1541	1553	nebuvo paskirtas
1553 kovas	atsisakė	Mikalojus Radvila Juodasis
1553	1566	Mikalojus Radvila Rudasis (t. p. vėliau 1576-1584)		Ulos mūšis
1566 kovas	1572 lapkričio 12	Grigalius Chodkevičius (Grzegorz Chodkiewicz)		Ulos mūšis (dar kaip lauko etmonas)
1572	1576	nebuvo paskirtas
1576	1584 birželio 27	Mikalojus Radvila Rudasis		Ulos mūšis
1584	1589	nebuvo paskirtas
1589 balandžio 18	1603 lapkričio 20	Kristupas Radvila Perkūnas (Krzysztof Radziwiłł Piorun)
1603	1605	nebuvo paskirtas
1605	1621 rugsėjo 24	Jonas Karolis Chodkevičius (Jan Karol Chodkiewicz)		Salaspilio mūšis Chotino mūšis
1621	1625	nebuvo paskirtas
1625 liepos 25	1633 liepos 7	Leonas Sapiega (Lew Sapieha)
1633	1635	nebuvo paskirtas
1635 sausio 1	1640 rugsėjo 19	Kristupas Radvila Jaunasis (Krzysztof Radziwiłł)
1640	1646	nebuvo paskirtas
1646 balandžio 17	1654	Jonušas Kiška (Janusz Kiszka)
1654 birželio 17	1655	Jonušas Radvila (Janusz Radziwiłł)		Kijevo užėmimas (dar kaip lauko etmonas) (Šklovo mūšis)
1656 kovo 8	1665 gruodžio 30	Povilas Jonas Sapiega (Paweł Jan Sapieha)
1665	1667	nebuvo paskirtas
1667 sausio 3	1682 balandžio 4	Mykolas Kazimieras Pacas (Michał Kazimierz Pac)
1682	1703 gegužės 13	Kazimieras Jonas Sapiega (Kazimierz Jan Sapieha) (t. p. vėliau 1707-1708)		(Valkininkų mūšis)
1703 lapkričio 26	1707	Mykolas Servacijus Višnioveckis (Michał Serwacy Wiśniowiecki) (t. p. vėliau 1735-1744)		Biržų užėmimas
1707	1708 gegužės 8	Kazimieras Jonas Sapiega (Kazimierz Jan Sapieha) (t. p. anksčiau 1682-1708)
1708 gegužės 14	1709 spalis	Jonas Sapiega (Jan Sapieha)
1709 spalio 17	1709 spalio 22	Grigalius Antanas Oginskis (Grzegorz Antoni Ogiński)
1709 spalio 28	1730 sausio 3	Liudvikas Pociejus (Ludwik Pociej)
1730	1735	nebuvo paskirtas
1735 lapkričio 26	1744 rugsėjo 16	Mykolas Servacijus Višnioveckis (t. p. anksčiau 1703-1707)
1744 spalio 5	1762 gegužės 22	Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (Michał Kazimierz Radziwiłł)			1734 Lietuvos dvaro maršalka 1735-1744 Lietuvos lauko etmonas
1762 spalio 8	1768 sausio 26	Mykolas Masalskis (Michał Józef Massalski)
1768 vasario 29	1793 liepos 6	Mykolas Kazimieras Oginskis (Michał Kazimierz Ogiński)		(Stolovičių mūšis)
1793 liepos 11	1794 balandžio 25	Simonas Kosakovskis