Loretas

Loretas (it. Loreto) – miestas ir komuna centrinėje Italijoje, Markėje, Ankonos provincijoje. Garsėja Šventųjų namų bazilika (it. Basilica della Santa Casa), kuri yra svarbus katalikų pasaulio piligrimystės centras. Kiekvieną rugsėjo 8 d. komunoje pažymima Švč. Mergelės Marijos gimimo diena.

Kitos reikšmės – Loretas (reikšmės).

Loretas it. Loreto
Loreto istorinis centras
Loretas 43°0′20″ š. pl. 13°36′31″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Markė
Provincija	Ankonos provincija
Meras	Moreno Pieroni
Gyventojų (2022)	12 843
Plotas	17,69 km²
Tankumas (2022)	726 žm./km²
Altitudė	127 m
Pašto kodas	60025
Tel. kodas	071
Tinklalapis	www.comune.loreto.an.it
Vikiteka	Loretas
Miesto globėjas (-ai)	Švč. Mergelė Marija

Loretas įsikūręs ant kalvos 127 m aukštyje virš jūros lygio dešiniajame Muzonės upės krante, už 22 km geležinkeliu į pietus – pietryčius nuo Ankonos. 2022 m. duomenimis, turėjo 12,8 tūkst. gyventojų.^[1] Kaip ir daugelyje kitų Markės vietovių, nuo miesto atsiveria puikūs vaizdai iš Apeninų į Adrijos jūrą.

Šventųjų namų bazilika

Lankytinos vietos

Pagrindiniai miesto paminklai išsidėstę prie centrinės aikštės: Šventųjų namų bazilika, Jėzuitų kolegija, Bramantės suprojektuoti Apaštalų rūmai, kuriuose yra meno galerija su Lorenco Loto, Simono Vujė ir Anibalės Karačio darbais, taip pat majolikos kolekcija. Lorete stūkso didžiulė gynybinių sienų linija, 1518 m. suprojektuota architekto (ir karo inžinieriaus) Antonio da Sangallo jaunesniojo, bei sustiprinta XVII a.

Loreto šventovė

Loreto bazilikoje stovintis šventasis namelis (Santa Casa)

Iš juodmedžio išdrožta Loreto Švč. Mergelės Marijos, vadinamosios Juodosios Madonos skulptūrėlė buvo pastatyta Italijos Šventųjų namų bazilikoje, Marijos namelyje, kuriame, pasak viduramžių legendos, angelas jai apreiškęs Dievo Sūnaus įsikūnijimą. 1294 m., naktį iš gruodžio 9-osios į 10-ąją, į miestelį prie Adrijos jūros iš Nazareto ant angelų sparnų buvo atgabenti Mergelės Marijos namai. Istoriniai dokumentai liudija,^[2][3] kad Marijos namų plytos buvo atgabentos laivu kartu su iš Palestinos grįžtančiais krikščionimis. Dabartinės Loreto šventovės viduryje stovi iš išorės marmuro plokštėmis padengtas namelis, iš kurio statybai naudotų plytų dalies, kaip teigia archeologai, tikrai kitados galėjo būti sumūryti kuklūs namai, kuriuose Viešpaties angelas apreiškė Marijai, jog ji būsianti Dievo Motina.^[2][3]

1375 m. popiežiui Grigaliui XI patvirtinus Lorete įvykusius stebuklus, miestelis tapo garsiausiu Italijos piligriminiu centru. XVI a. pabaigoje atsiradusi tradicija kurti „Loretus“ – koplyčias su Loreto Marijos statulos kopija – pradėjo plisti visoje Europoje.^[2][3] Telšių Loreto koplyčia – viena toliausiai į šiaurę nutolusių Loreto Švč. Mergelės Marijos garbinimo vietų.^[4]

Miestai partneriai

Loretas vysto miestų partnerystės ryšius:^[5]

• Altetingas, Vokietija
• Čenstakava, Lenkija
• Estergomas, Vengrija
• Fatima, Portugalija
• Gajnsilemas, Malta
• Harisa-Daraūnas, Libanas
• Mariacelis, Austrija
• Montekasianas, Italija
• Nazaretas, Izraelis