Mantus

Mantus – požemio pasaulio dievas etruskų mitologijoje; garbintas Po lygumos regione. Jį aprašė romėnų gramatikas Servijus Marijus Honoratas.^[1]

Pontekanjano šventvietėje aptikta archajiniu laikotarpiu datuojama dedikacija dievui manθ. Manoma, kad iš šios dievybės vardo kilo Mantujos miesto pavadinimas (it. Mantova).^[2] Likusioje Etrūrijos dalyje Mantus buvo vadinamas Šuriu (Śuri). Šis tikriausiai tapatus sabinų dievui Soranui, siejamam su požemio pasauliu.^[3]

Mantaus sutuoktinė – Mania. Iš šių dievybių vardų sprendžiama, kad jie galėjo būti susiję su manais – romėnų chtoninėmis dievybėmis ar mirusiųjų dvasiomis, etruskų vadintomis man(im).^[4]