Maxima grupė

mažmeninės prekybos tinklas From Wikipedia, the free encyclopedia

Maxima grupė
Remove ads

Maxima grupė – lietuviška mažmeninės prekybos įmonė. Valdo >1500 parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje.

Trumpi faktai Forma, Pramonė ...

Parduotuvės Baltijos šalyse vadinasi „Maxima“, „T Market“ Bulgarijoje, „Stokrotka“ Lenkijoje.

Baltijos šalyse valdo el. parduotuvę „Barbora".[1] 2024 m. kovo 4 d. „Barbora“ nutraukė veiklą Lenkijoje.

Remove ads

Istorija

Thumb
„Maxima“ XXX Kaune

1992 m. Vilniuje atidarytos parduotuvės su skirtingais pavadinimais, vėliau išaugusios į Vilniaus prekybos tinklą.

1998 m. Vilniuje atidaryta pirmoji parduotuvė „Maxima“. 1998–2005 m. sukurtas mažmeninės prekybos tinklas, sudarytas iš skirtingų dydžių parduotuvių „Minima“, „Media“, „Maxima“ (nuo 2005/2006 m. „Maxima“ X, XX, XXX, XXXX).

1998 m. projektuotuota „Maxima“ Mindaugo gatvėje, atidaryta 1999 m. birželio pab. „Maxima“ įrengta buvusioje 8600 m² „Vilniaus baldų“ parduotuvėje. Rekonstrukcijos projektą sukūrė šio pastato autorė VGTU Architektūros katedros profesorė Elena Nijolė Bučiūtė. Po rekonstrukcijos išsaugota unikali pastato dalis – metalinė erdvinė stogo struktūra (statant pirminį pastatą – pirmąsyk įgyvendinta Sovietų Sąjungoje).

2000 m. tinklas žengė į Latviją ir Estiją. 2005 m. su „T Market“ prekės ženklu startavo Bulgarijoje.

2005–2006 m. visos „Minima“, „Mini Maxima“, „Media“, „Saulutė“ parduotuvės pertvarkytos į „Maxima“. Priklausomai nuo dydžio ir prekių asortimento, parduotuvės išskirtos į X, XX ir XXX.[2]

2007 m. įsteigta įmonė „Maxima grupė“.

2011 m. pabaigoje leista įsigyti 24-ių parduotuvių tinklą Lenkijoje „Aldik“.[3] 2011 m. Vilniuje pradėjo veikti elektroninė parduotuvė „e-Maxima“.

2013 m. lapkričio 21 d. Rygoje „Maxima XX“ sugriuvo, kilo Zolitūdės tragedija. Žuvo 54 žmonės, dešimtys sužeista.[4]

2017 m. įsigijo UAB „Radas“, kuriai priklauso įmonė „Barbora“.[5]

2018 m. už 276 mln. eurų įsigijo 93,7% „Emperia Holding“, valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Stokrotka“.[6] „Maxima Grupė“ pranešė, kad sujungs valdomus tinklus Lenkijoje – prie prekybos tinklo „Stokrotka“ bus prijungtas 2012 m. įsigytas tinklas „Aldik“.

2019 m. „Aldik“ ir „Stokrotka“ prekybos tinklai apvienyti pavadinimu „Stokrotka“.[7]

2019 m. sausio 31 d. įsteigta dukretinė įmonė UAB „Maxima International Sourcing“, kuri teikia centralizuotas tiekimo, pirkimo ir derybų paslaugas prekybos tinklams „Maxima“ (Baltijos šalyse), „Stokrotka“ (Lenkijoje) ir „T Market“ (Bulgarijoje), vysto privačius prekės ženklus bei vykdo didmeninės prekybos veiklą. Bendrovė neturi dukterinių ir asocijuotųjų įmonių, nepriklauso jokioms verslo asociacijoms.[8]

Remove ads

Rinkos dalis

Thumb
Parduotuvių žemėlapis

Grupė užima apie 30,6% Lietuvos, 23,7% Latvijos, 15,3% Estijos, "Stokrotka" 2,5% Lenkijos, "T Market" 2,6% Bulgarijos mažmeninės prekybos rinkos.

Detalesnė informaciją apie penkiose šalyse veikiančias Maxima Grupės valdomas įmones, remiantis Konsoliduotaja 2023 m. ataskaita:[9]

Daugiau informacijos Lietuva, Latvija ...

*įskaitant 86 franšizines parduotuves. **iš viso Maxima grupės valdomose įmonėse 2023 metais dirbo 37 828 žmonės. ***konsoliduota Maxima grupės apyvarta, eliminavus grupės įmonių tarpusavio sandorius, 2023 metais buvo 5 845 mln. Eur.

Remove ads

Vadovai

  • iki 2008 m. Gintaras Marcinkevičius;
  • 2008 m. gruodį – 2014 m.: Mindaugas Bagdonavičius
  • 2014 m. birželį – 2016 m.: Neringa Janavičiūtė[10]
  • 2016 m. gegužė – 2017 m.: Alvydas Šustikas[11]
  • 2017 m. vasaris – 2018 m.: Robertas Čipkus[12]
  • 2018 m. vasaris – 2019 m.: Dalius Misiūnas[13]
  • 2019 m. gegužė – 2020 m.: Jolanta Bivainytė[14]
  • 2020 m. spalis – 2022 lapkritis: Mantas Kuncaitis
  • 2022 m. lapkritis – 2023 birželis: Agnė Voverė[15]
  • 2023 birželis – 2025 spalis: Manfredas Dargužis[16]
  • 2025 spalis – dabar Jolanta Bivainytė[17]

Šaltiniai

Loading related searches...

Wikiwand - on

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Remove ads