Molas

Molas (lot. moles 'užtvanka') − uosto, prieplaukos, laivų statyklos hidrotechnikos statinys, saugantis akvatoriją nuo bangų, ledonešio, užnešimo sąnašomis.^[1]

Molas Klaipėdoje

Molai Nidoje

Molas Prancūzijoje, prie Kalė

Ventės rago molas

Priklausomai nuo bangavimo intensyvumo, molas gali būti statomas ilgas ar trumpas: jis gali būti ir 10 m pločio bei kelių šimtų metrų ilgio. Molai statomi iš didelių akmenų, didelių (50–1000 t) betono ar tuščiavidurių gelžbetoninių blokų (tuštumos pripilamos balasto).

Molas vienu galu (šaknimi) remiasi į krantą (čia būna sandėlių, krovimo įrenginių, kelių), antruoju (galva) išsikiša į akvatoriją iki gylio, atitinkančio uostą lankančių laivų grimzlę (jame dažniausiai statomas švyturys, įrengiama prieplauka).^[1] Dažnai jungiamas su bangolaužiu. Kai uostas yra užtakyje, iš dalies apsaugotame nuo bangavimo, užtenka vieno molo. Kitais atvejais (pvz., užtakio anga plati, vyraujantys vėjai pučia lygiagrečiai krantui, pakrantė sekli, ir į uostą įplaukiama kanalu) paprastai statomi du molai.

Dažniausios molų rūšys:

• šlaitiniai
• vertikalieji,
• mišrieji
• tiltiniai

Molai Lietuvoje

Klaipėdos molai

Lietuvoje Klaipėdos uostas turi du lygiagrečius molus, pietinio molo ilgis – 1227 m, o šiaurinio – 1158 m.^[2] Jie pastatyti ant polių. Viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais.

Šiaurinis molas buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietininis – nuo 1847 m. iki 1861 m.^[3] Šių molų funkcija – nukreipti Danės upės žiočių srovę į Baltijos jūrą, apsaugoti plaukimo vagą (farvaterį) nuo užteršimo.^[4]

2002 m. įvykdyta abiejų molų rekonstrukcija: pailginti molai ir pakeista uosto akvatorijos forma.^[5]

2020 m. rugsėjį buvo pradėta dar vieną rekonstrukcija, skirta padidinti laivų navigacijos saugumą, kurios metu molai buvo paaukštinti ir sustiprinti nekeičiant jų konfigūracijos, o Smiltynėje įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.^[6]