Sąrašas:Nobelio fiziologijos ir medicinos premija

Nobelio fiziologijos ir medicinos premija yra Nobelio premijos nominacija, skiriama už pasiekimus fiziologijos ir medicinos srityse. Premiją nuo 1901 m. skiria Švedijos Karolio institutas.^[1]

Metai	Autorius	Šalis	Pastabos
1901 m.	Emil Adolf von Behring (1854–1917)	Vokietija	“už darbą apie serumo terapiją ir jos pritaikymą gydant difteriją, kas medicinos mokslui atvėrė naujus kelius ir į gydytojų rankas įdėjo pergalingą ginklą prieš ligas ir mirtis, “
1902 m.	Ronald Ross (1857–1932)	Jungtinė Karalystė	„už darbą apie maliariją, kuriame atskleidė, kaip užkratas patenka į organizmą ir kartu padėjo pamatus sėkmingam šios ligos ir būdų kaip su ja kovoti tyrimui“
1903 m.	Niels Ryberg Finsen (1860–1904)	Danija	„už įnašą į ligų gydymą, pirmiausia lupus vulgaris, su koncentruota silpna radiacija“
1904 m.	Ivan Petrovich Pavlov (1849–1936)	Rusija	„pripažįstant jo darbus apie virškinimo fiziologiją, dėl kurių žinios apie esminius to procesus transformavosi ir išsiplėtė“
1905 m.	Robert Koch (1843–1910)	Vokietija	„už tyrimus ir atradimus apie tuberkuliozę“
1906 m.	Camillo Golgi (1843–1926), Santiago Ramón y Cajal (1852–1934)	Italija, Ispanija	„pripažįstant jų darbus apie nervų sistemos struktūrą“
1907 m.	Charles Louis Alphonse Laveran (1845–1922)	Prancūzija	„už jo darbą apie vienaląsčių organizmų vaidmenį sukeliant ligas“
1908 m.	Ilya Ilyich Mechnikov (1845–1916), Paul Ehrlich (1854–1915)	Rusija, Vokietija	„pripažįstant jų veiklą imuninės sistemos srityje“
1909 m.	Emil Theodor Kocher (1841–1917)	Šveicarija	„už skydliaukės tyrimus fiziologijos, patologijos ir chirurgijos srityse“
1910 m.	Albrecht Kossel (1853–1927)	Vokietija	„už įnašą į mūsų žinias apie ląstelės chemiją, savo darbu apie baltymus, įskaitant ir nukleino rūgštį“
1911 m.	Allvar Gullstrand (1862–1930)	Švedija	„už darbą apie akies dioptrijas“
1912 m.	Alexis Carrel (1873–1944)	Prancūzija	„už darbą apie kraujagyslių susiuvimą ir kraujo kūnelių bei organų transplantaciją“
1913 m.	Charles Robert Richet (1850–1935)	Prancūzija	„už darbą apie anafilaksinį šoką“
1914 m.	Robert Bárány (1876–1936)	Austrija	„už darbą apie vestibuliarinio aparato fiziologiją ir patologiją“
1915 m.	Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą
1916 m.	Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą
1917 m.	Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą
1918 m.	Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą
1919 m.	Jules Bordet (1870–1961)	Belgija	„už atradimus susijusius su imunine sistema“
1920 m.	Schack August Steenberg Krogh (1874–1949)	Danija	„už kapiliarų motorinių neuronų reguliavimo mechanizmo atradimą“
1921 m.	Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą
1922 m.	Archibald Vivian Hill (1886–1977), Otto Fritz Meyerhof (1884–1951)	Jungtinė Karalystė, Vokietija	„už šilumos raumenyse gamybos atskleidimą“, „už tai, kad atrado ryšį tarp deguonies vartojimo ir pieno rūgšties išsiskyrimo raumenyse“
1923 m.	Frederick Grant Banting (1891–1941), John James Richard Macleod (1876–1935)	Kanada	„už insulino atradimą“
1924 m.	Willem Einthoven (1860–1927)	Nyderlandai	„už elektrokardiografijos aparato sukūrimą“
1925 m.	Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą
1926 m.	Johannes Andreas Grib Fibiger (1867–1928)	Danija	„už apvaliosios kirmėlės Gongylonema neoplasticum atradimą“
1927 m.	Julius Wagner-Jauregg (1857–1940)	Austrija	„už skiepų nuo maliarijos, gydant paralyžių, svarbos atskleidimą“
1928 m.	Charles Jules Henri Nicolle (1866–1936)	Prancūzija	„už darbus apie šiltinę“
1929 m.	Christiaan Eijkman (1858–1930), Frederick Gowland Hopkins (1861–1947)	Nyderlandai, Jungtinė Karalystė	„už įnašą atrandant vitaminus“, „už augimą stimuliuojančių vitaminų atradimą“
1930 m.	Karl Landsteiner (1868–1943)	Austrija	„už kraujo grupių atradimą“
1931 m.	Otto Heinrich Warburg (1883–1970)	Vokietija	„už kvėpavimo fermento prigimties ir veikimo būdo atradimą“
1932 m.	Charles Scott Sherrington (1857–1952), Edgar Douglas Adrian (1889–1977)	Jungtinė Karalystė	„už neuronų funkcijos atradimą“
1933 m.	Thomas Hunt Morgan (1866–1945)	JAV	„už chromosomų vaidmens paveldėjime atskleidimą“
1934 m.	George Hoyt Whipple (1878–1976), George Richards Minot (1885–1950), William Parry Murphy (1892–1987)	JAV	„už atradimus apie kepenų terapiją sergant anemija“
1935 m.	Hans Spemann (1869–1941)	Vokietija	„už rengėjo efekto embriono vystimęsi atradimą“
1936 m.	Henry Hallett Dale (1875–1968), Otto Loewi (1873–1961)	Jungtinė Karalystė, Austrija	„už jų atradimus, susijusius su chemine nervinių impulsų transmisija“
1937 m.	Albert von Szent-Györgyi Nagyrapolt (1893–1986)	Vengrija	„už atradimus apie biologinio deginimo procesus, siejant su vitaminu C ir fumaro rūgšties katalize.
1938 m.	Corneille Jean François Heymans (1892–1968)	Belgija	“už sinusų ir aortos mechanizmų vaidmens respiracijos reguliavime atradimą“
1939 m.	Gerhard Domagk (1895–1964)	Vokietija	„už prontosilio antibakterinių efektų atradimą“
1940 m.	1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą.
1941 m.	1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą.
1942 m.	1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą.
1943 m.	Henrik Carl Peter Dam (1895–1976), Edward Adelbert Doisy (1893–1986)	Danija, JAV	„už vitamino K atradimą“, „už vitamino K cheminės prigimties atskleidimą“
1944 m.	Joseph Erlanger (1874–1965), Herbert Spencer Gasser (1888–1963)	JAV	„už jų atradimus, susijusius su stipriai diferencijuotomis nervų skaidulų funkcijomis“
1945 m.	Alexander Fleming (1881–1955), Ernst Boris Chain (1906–1979), Howard Walter Florey (1898–1968)	Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė, Australija	„už penicilino ir jo gydomųjų funkcijų sergant infekcinėmis ligomis atradimą“
1946 m.	Hermann Joseph Muller (1890–1967)	JAV	„už mutacijų, sukeltų švitinimo rentgeno spinduliais, atradimą“
1947 m.	Carl Ferdinand Cori (1896–1984), ♀ Gerty Theresa Cori (mergautin ♀ Radnitz; 1896–1957), Bernardo Alberto Houssay (1887–1971) „	JAV, Argentina	“už glikogeno katalizinio virsmo atskleidimą„, „už hipofizės priešakinėje skiltyje esančių hormonų vaidmens cukraus metabolizme atradimą“
1948 m.	Paul Hermann Müller (1899–1965)	Šveicarija	„už DDT kaip kontaktinio nuodo prieš kai kuriuos artropodus atradimą“
1949 m.	Walter Rudolf Hess (1881–1973), Antonio Caetano de Abreu Freire Egas Moniz (1874–1955)	Šveicarija, Portugalija	„už vidurinių smegenų funkcinės organizacijos kaip vidaus organų aktyvumo koordinatoriaus atskleidimą“, „už lobotomijos gydomąjją vertę gydant kai kurias psichozes“
1950 m.	Edward Calvin Kendall (1886–1972), Tadeus Reichstein (1897–1996), Philip Showalter Hench (1896–1965)	JAV, Šveicarija, JAV	„už antinksčių žievės hormonų, jų struktūros ir biologinių efektų atradimą“
1951 m.	Max Theiler (1899–1972)	Pietų Afrikos Respublika	„už atradimus, susijusius su geltonuoju drugiu ir kovos su juo būdais“
1952 m.	Selman Abraham Waksman (1888–1973)	JAV	„už streptomycino, pirmo efektyviai prieš tuberkuliozę veikiančio antibiotiko, atradimą“
1953 m.	Hans Adolf Krebs (1900–1981), Fritz Albert Lipmann (1899–1986)	Jungtinė Karalystė, JAV	„už krebso ciklo atradimą“, „už kofaktoriaus A ir jo svarbos tarpininkaujant metabolizme atradimą“
1954 m.	John Franklin Enders (1897–1985), Thomas Huckle Weller (1915–), Frederick Chapman Robbins (1916–2003)	JAV	„už poliomielito viruso gebėjimo augti ant įvairių audinių atradimą“
1955 m.	Axel Hugo Theodor Theorell (1903–1982)	Švedija	„už oksiduojančių fermentų prigimties ir veikimo būso atradimą“
1956 m.	André Frédéric Cournand (1895–1988), Werner Forssmann (1904–1979), Dickinson W. Richards (1895–1973)	JAV, Vokietija, JAV	„už atradimus apie širdies kateterizavimą ir patologinius kraujotakos sistemos pokyčius“
1957 m.	Daniel Bovet (1907–1992)	Italija	„už atradimą, susijusį su sintetiniais junginiais, kurie stabdo kai kurių kūno substancijų aktyvumą ir ypač jų poveikiu kraujagyslių sistemai bei griaučių raumenims“
1958 m.	George Wells Beadle (1903–1989), Edward Lawrie Tatum (1909–1979), Joshua Lederberg (1925–)	JAV	už atradimą, kad genai veikia reguliuojami tam tikrų cheminių veiksmų“, „už genetinės rekombinacijos ir genetinės medžiagos organizacijos bakterijose atradimą“
1959 m.	Severo Ochoa (1905–1993), Arthur Kornberg (1918–)	JAV	„už atradimus apie RNR ir DNR biosintezės mechanizmus“
1960 m.	Frank Macfarlane Burnet (1899–1985), Peter Brian Medawar (1915–1987)	Australija, Jungtinė Karalystė	„už tyrimus apie išsiugdytą imuninę toleranciją“
1961 m.	Georg von Békésy (1899–1972)	JAV	„už atradimus apie sraigės stimuliacijos fizinį mechanizmą“
1962 m.	Francis Harry Compton Crick (1916–2004), James Dewey Watson (1928–), Maurice Hugh Frederick Wilkins (1916–2004)	Jungtinė Karalystė, JAV, Jungtinė Karalystė ir Naujoji Zelandija	„už atradimus susijusius su nukleorūgšties molekuline struktūra ir jos svarba informacijos pernešimui gyvuose organizmuose“
1963 m.	John Carew Eccles (1903–1997), Alan Lloyd Hodgkin (1914–1998), Andrew Fielding Huxley (1917–)	Australija, Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė	„už atradimus, susijusius su joniniais mechanizmais, dalyvaujančiais sužadinime ir slopinime, periferinėse ir centrinėse nervų ląstelių membranų dalyse“
1964 m.	Konrad Bloch (1912–2000), Feodor Lynen (1911–1979)	JAV, Vokietija	„už atradimus apie cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių metabolizmo mechanizmą ir reguliavimą“
1965 m.	François Jacob (1920–), André Lwoff (1902–1994), Jacques Monod (1910–1976)	Prancūzija	„už fermentų genetinės kontrolės ir virusų sintezės atradimą“
1966 m.	Peyton Rous (1879–1970), Charles Brenton Huggins (1901–1997)	JAV	„už auglius sukeliančių virusų atradimą“, „už prostatos vėžio hormoninio gydymo atradimą“
1967 m.	Ragnar Granit (1900–1991), Haldan Keffer Hartline (1903–1983), George Wald (1906–1997)	Švedija, JAV, JAV	„už pirminių fiziologinių ir cheminių akies regėjimo procesų atradimą“
1968 m.	Robert W. Holley (1922–1993), Har Gobind Khorana (1922–), Marshall W. Nirenberg (1927–)	JAV	„už genetinio kodo ir jo funkcijjos proteinų sintezėje vertimą“
1969 m.	Max Delbrück (1906–1981), Alfred D. Hershey (1908–1997), Salvador E. Luria (1912–1991)	JAV	„už atradimus, susijusius su replikacijos mechanizmu ir virusų genetine struktūra“
1970 m.	Bernard Katz (1911–2003), Ulf von Euler (1905–1983), Julius Axelrod (1912–2004)	Jungtinė Karalystė, Švedija, JAV	„už tyrimus apie humoralinius transmiterius nervų galuose ir jų saugojimo, paleidimo ir neveiklumo mechanizmus“
1971 m.	Earl W. Sutherland, Jr. (1915–1974)	JAV	„už hormonų veikimo mechanizmų atradimą“
1972 m.	Gerald M. Edelman (1929–), Rodney R. Porter (1917–1985)	JAV, Jungtinė Karalystė	„už antikūnių cheminės struktūros išaiškinimą“
1973 m.	Karl von Frisch (1886–1982), Konrad Lorenz (1903–1989), Nikolaas Tinbergen (1907–1988)	Vokietija, Austrija, Jungtinė Karalystė	„už individualaus ir visuomeninio elgesio šablonų struktūrą ir sužadinimą“
1974 m.	Albert Claude (1899–1983), Christian de Duve (1917–2013), George E. Palade (1912–2008)	Belgija, Belgija, JAV	„už atradimus apie struktūrinę ir funkcinę ląstelės organizaciją“
1975 m.	David Baltimore (1938–), Renato Dulbecco (1914–), Howard Martin Temin (1934–1994)	JAV	„už tyrimus apie ląstelės genetinės medžiagos ir auglio viruso tarpusavio sąveiką“
1976 m.	Baruch S. Blumberg (1925–), D. Carleton Gajdusek (1923–)	JAV	„už infekcinių ligų kilmės ir platinimo naujų mechanizmų atradimą“
1977 m.	Roger Guillemin (1924–), Andrzej Wiktor Schally (1926–2024), Rosalyn Yalow (1921–)	JAV	„už peptido hormono gamybos smegenyse atradimą“
1978 m.	Werner Arber (1929–), Daniel Nathans (1928–1999), Hamilton O. Smith (1931–)	Šveicarija, JAV, JAV	„už fermento restriktazės ir jo panaudojimo molekulinės genetikos problemoms atradimą“
1979 m.	Allan M. Cormack (1924–1998), Godfrey N. Hounsfield (1919–2004)	JAV, Jungtinė Karalystė	„už kompiuterinės tomografijos vystymą“
1980 m.	Baruj Benacerraf (1920–), Jean Dausset (1916–), George D. Snell (1903–1996)	JAV, Prancūzija, JAV	„už atradimus apie genetiškai nulemtas struktūras ant ląstelių paviršiaus, kurios reguliuoja imuninę reakciją“
1981 m.	Roger W. Sperry (1913–1994), David H. Hubel (1926–), Torsten N. Wiesel (1924–)	JAV, JAV, Švedija	„už megenų pusrutulių funkcinės specializacijos atradimą“, „už informacijos apdorojimo regėjimo sistemoje atradimą“
1982 m.	Sune K. Bergström (1916–2004), Bengt I. Samuelsson (1934–), John R. Vane (1927–2004)	Švedija, Švedija, Jungtinė Karalystė	„už prostaglandinų ir susijusių biologinių substancijų atradimą“
1983 m.	♀ Barbara McClintock (1902–1992)	JAV	„už mobilių genetinių elementų atradimą“
1984 m.	Niels K. Jerne (1911–1994), Georges J.F. Köhler (1946–1995), César Milstein (1927–2002)	Danija, Vokietija, Argentina ir Jungtinė Karalystė	„už teorijas apie imuninės sistemos specifiškumą ir antikūnų klonų gamybos principo atradimą“
1985 m.	Michael S. Brown (1941–), Joseph L. Goldstein (1940–)	JAV	„už atradimus apie cholesterolio metabolizmo reguliavimą“
1986 m.	Stanley Cohen (1922–), ♀ Rita Levi-Montalcini (1909–)	JAV, Italija ir JAV	„už augimo faktorių atradimą“
1987 m.	Susumu Tonegawa (1939–)	Japonija	„už antikūnų įvairovės genetinio principo atradimą“
1988 m.	James W. Black (1924–), ♀ Gertrude B. Elion (1918–1999), George H. Hitchings (1905–1998)	Jungtinė Karalystė, JAV, JAV	„už pagrindinių gydymo vaistais principų atradimą“
1989 m.	J. Michael Bishop (1936–), Harold E. Varmus (1939–)	JAV	„už retroviruso onkogenų ląstelinės kilmės ištyrimą“
1990 m.	Joseph E. Murray (1919–), E. Donnall Thomas (1920–)	JAV	„už tyrimus apie organų ir ląstelių transplantaciją gydant žmonių ligas“
1991 m.	Erwin Neher (1944–), Bert Sakmann (1942–)	Vokietija	„už tyrimus apie jonų kanalėlių funkcijas ląstelėse“
1992 m.	Edmond H. Fischer (1920–), Edwin G. Krebs (1918–)	Šveicarija ir JAV, JAV	„už tyrimus apie grįžtamąjį proteinų fosforilinimo, kaip biologinės reguliacijos, mechanizmą“
1993 m.	Richard J. Roberts (1943–), Phillip A. Sharp (1944–)	Jungtinė Karalystė, JAV	„už pertrauktų genų atradimą“
1994 m.	Alfred G. Gilman (1941–), Martin Rodbell (1925–1998)	JAV	„už G-proteinų ir jų vaidmens ląstelės signalų pakeitime atradimą“
1995 m.	Edward B. Lewis (1918–2004), ♀ Christiane Nüsslein-Volhard (1942–), Eric F. Wieschaus (1947–)	JAV, Vokietija, JAV	„už atradimus apie ankstyvo embrioninio vystimosi genetinę kontrolę“
1996 m.	Peter C. Doherty (1940–), Rolf M. Zinkernagel (1944–)	Australija, Šveicarija	„už tyrimus apie ląstelės tarpininkaujamos imuninės gynybos specifiškumą“
1997 m.	Stanley B. Prusiner (1942–)	JAV	„už prionų – naujo biologinio infekcijos principo atradimą“
1998 m.	Robert F. Furchgott (1916–), Louis J. Ignarro (1941–), Ferid Murad (1936–)	JAV	„už atradimus apie azoto oksidus kaip signalinių molekulių širdies ir kraujagyslių sistemoje“
1999 m.	Günter Blobel (1936–)	JAV	„už atradimą, kad proteinai turi būdingus signalus, kurie lemia jų transportavimą ir lokalizavimą ląstelėje“
2000 m.	Arvid Carlsson (1923–), Paul Greengard (1925–), Eric R. Kandel (1929–)	Švedija, JAV, JAV	„už atradimus apie signalinę transdukciją nervinėje sistemoje“
2001 m.	Leland H. Hartwell (1939–), R. Timothy Hunt (1943–), Paul M. Nurse (1949–)	JAV, Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė	„už atrastus pagrindinius ląstelės ciklo reguliatorius“
2002 m.	Sydney Brenner (1927–), H. Robert Horvitz (1947–), John E. Sulston (1942–2018)	Jungtinė Karalystė, JAV, Jungtinė Karalystė	„už atradimus susijusius su genetine organų vystymosi reguliacija ir užprogramuotą ląstelių mirtį“
2003 m.	Paul C. Lauterbur (1929–2007), Peter Mansfield (1933–)	JAV, Jungtinė Karalystė	„už atradimus magnetinio rezonanso vaizdo gavime“
2004 m.	Richard Axel (1946–), ♀ Linda B. Buck (1947–)	JAV	„už kvapų receptorių ir uoslės sistemos tyrimą“
2005 m.	Barry J. Marshall (1951–), J. Robin Warren (1937–)	Australija	„už atrastą bakteriją Helicobacter pylori ir jos vaidmenį gastrito ir skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos atsiradime“
2006 m.	Andrew Z. Fire (1959–), Craig C. Mello (1960–)	JAV	„už RNR interferencijos atradimą“
2007 m.	Mario Capecchi (1937–), Martin Evans (1941–), Oliver Smithies (1925–)	Italija / JAV Jungtinė Karalystė JAV	„už atradimus apie specifinių genų modifikacijas pelėse, naudojant kamienines ląsteles“
2008 m.	Harald zur Hausen (1936–), Luc Montagnier (1932–), Françoise Barré-Sinoussi (1947–)	Vokietija Prancūzija Prancūzija	„už atradimą, kad žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį“, „už ŽIV tyrimus“
2009 m.	Elizabeth Blackburn (1948-) Carol W. Greider (1961-) Jack W. Szostak (1952-)	JAV/ Australija JAV JAV/ Jungtinė Karalystė	„už atradimą, kaip chromosomos apsaugotos telomerų ir fermento telomerazės“
2010 m.	Robert G. Edwards	Jungtinė Karalystė	„už apvaisinimo mėgintuvėlyje vystymą“
2011 m.	Bruce A. Beutler Jules A. Hoffmann Ralph M. Steinman	JAV Prancūzija/ Liuksemburgas JAV/ Kanada	„už atradimus, susijusius su įgimto imuniteto aktyvinimu“ „už dendritinės ląstelės atradimą ir jos įtaką įgyjamam imunitetui“
2012 m.	John B. Gurdon Shinya Yamanaka	Jungtinė Karalystė Japonija	„už atradimus, kad brandžios ląstelės gali būti perprogramuotos tapti daugiagalėmis“
2013 m.	James E. Rothman Randy W. Schekman Thomas C. Südhof	JAV JAV JAV	„už pernašos sistemos žmogaus ląstelėse tyrimus“
2014 m.	John O'Keefe May-Britt Moser Edvard I. Moser	JAV / Jungtinė Karalystė, Norvegija, Norvegija	„už ląstelių, kurios galvos smegenyse sudaro pozicionavimo sistemą, atradimą“
2015 m.	William C. Campbell Satoshi Ōmura Youyou Tu	Airija, Japonija, Kinija	„už vaistų nuo dramblialigės atradimą“ „už vaistų nuo maliarijos atradimą“
2016 m.	Yoshinori Ohsumi (1945–)	Japonija	„už autofagijos mechanizmo tyrinėjimus“
2017 m.	Jeffrey C. Hall Michael Rosbash Michael W. Young	JAV  JAV  JAV	„už cirkadinius ritmus kontroliuojančių molekulinių mechanizmų atradimą“
2018 m.	James P. Allison Tasuku Honjo	JAV  Japonija	„už vėžio terapiją slopinant neigiamą imuninį reguliavimą“
2019 m.	William G. Kaelin Jr Sir Peter J. Ratcliffe Gregg L. Semenza	JAV  Jungtinė Karalystė  JAV	„už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių“
2020 m.	Harvey J. Alter Michael Houghton Charles M. Rice	JAV  Jungtinė Karalystė  JAV	„už hepatito C viruso atradimą“
2021 m.	David Julius Ardem Patapoutian	JAV  Libanas	„už temperatūros ir lytėjimo receptorių atradimą“
2022 m.	Svante Pääbo	Švedija	„už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“
2023 m.	Katalin Karikó Drew Weissman	JAV  JAV	„už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, kurios leido sukurti veiksmingas mRNR vakcinas nuo COVID-19“

• Punktuoto sąrašo elementas

Nuorodos

• Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laimėtojai