Deguonis

Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje. Skystas ir kietas molekulinis deguonis (O₂) yra šviesiai žydros spalvos, skystas ar kietas ozonas (O₃) yra sodresnės mėlynos spalvos. Ozono sluoksnis Žemės atmosferoje saugo planetos paviršių nuo radiacijos. Ozonas susidaro iš deguonies (O₂) veikiant saulės spinduliams ar elektros iškrovai. Jis oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų.

Deguonis (O)
Periodinė grupė	nemetalas
Atomo numeris	8
Išvaizda	Bespalvės dujos
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	15,9994 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	60 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1313,95() kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[He]2s²2p4
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	73 pm
Jono spindulys	N/A pm
Elektroneigiamumas	3,44 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	0
Oksidacijos laipsniai	−2,−1 (neutral)
Termodinaminės savybės
Tankis	0,001429 g/cm³
Šiluminė talpa	920 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,02674 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	50,35 K
Lydymosi šiluma	0,22259 kJ/mol
Virimo temperatūra	90,18 K
Garavimo šiluma	3,4099 kJ/mol
Molinis tūris	17,36 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė
Gardelės periodas	N/A Å

Egzistuoja dar viena deguonies alotropinė atmaina - O₈. Šis junginys raudonos spalvos. O₈ gaunamas kambario temperatūroje presuojant paprastą deguonį (O₂) su G10 jėgos presu.

Gamtoje yra randami trys deguonies izotopai: ¹⁶O (99,759 %), ¹⁷O (0,037 %) ir ¹⁸O (0,204 %).^[1]

Etimologija

Lietuvišką atitikmenį terminui oxygenium sugalvojo Jonas Jablonskis,^[2] motyvuodamas tuo, kad esminė šio elemento savybė yra dalyvavimas degimo reakcijoje. Kiti tuo metu siūlyti terminai akcentavo tai, kad deguonis įeina į rūgščių sudėtį, todėl buvo siūlomi variantai rūgštygamis, rūgštadaris (su rūgštimi siejamas pavadinimas daugelyje Europos kalbų: vok. Sauerstoff ← sauer; gr. oxygeno ← oxys; rus. kislorod ← kislyj ir kt.).

Istorija

Deguonį 1769 m. išskyrė ir aprašė švedų mokslininkas K. Šelė ir nepriklausomai nuo jo 1774 m. anglų mokslininkas Dž. Pristlis. Prancūzų mokslininkas A. Lavuazjė nustatė, kad degimas – tai medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. Buvo manoma, kad deguonis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, todėl šis elementas buvo pavadintas oxygenium (lot.) – „sudarančiu rūgštį“.

Panaudojimas

• Medicinoje
• Sprogstamųjų medžiagų gamyboje
•  Metalų suvirinime ir pjaustyme
•  Metalurgijoje
•  Aviacijoje
•  Medžiagų deginimui

Biologinė reikšmė

O₂ – vienas iš augalų atliekamos fotosintezės produktų, kuris yra būtinas aerobinių organizmų gyvybinei veiklai. Iš O₂ susidaro gyvybę nuo kenksmingų saulės UV spindulių saugantis O₃ sluoksnis.

Fotosintezė ir kvėpavimas

Fotosintezė suskaido vandenį kad būtų atpalaiduotas O₂ ir fiksuoja CO₂ į cukrų per reakcijas, kurios vadinamos Kalvino ciklu

Gamtoje laisvasis deguonis susidaro fotolizės reakcijos metu dėl fotosintezės.

Kiekis kūne

Laisvojo deguonies dalinis slėgis stuburinių organizmų kūnuose yra didžiausias kvėpavimo sistemoje ir mažėja einant per arterinę sistemą, periferinius audinius ir venines sistemas. Dalinis slėgis yra toks slėgis, kurį deguonis galėtų turėti, jeigu užimtų tūrį.