Obolas

Obolas – sidabrinė senovės Graikijos moneta, lygi 1/6 drachmos. Klasikiniuose Atėnuose obolą sudarė 8 chalkai ('varinės monetos'). Du obolai sudarė diobolą.

Sidabrinis karaliaus Demetrijaus obolas

Pagal Plutarchą Sparta turėjo geležinių obolų, sudarytų iš 4 chalkų. Obolas buvo ir masės vienetas. Senovės Graikijoje obolas sudarė 1/6 drachmos, t. y., apie 0,5 g. Senovės Romoje jis buvo apibrėžtas kaip 1/48 Romos uncijos (0,57 g), bet kaip moneta nebuvo leidžiamas.

Žodis obolas (lot. obolus) kilęs iš gr. obolos 'vinis', panašiai kaip gr. obelos 'iešmas'. Pradžioje obolai buvo vario ar bronzos lydinėliai

• 
  Lukanijos obolas (maždaug 425-350 m.p.m.e). Skersmuo 21 mm, masė 7,33 g.
• 
  Sidabrinis Apulijos obolas (maždaug 250-225 pr. m. e.). Masė 6,86 g.
• 
  Sidabrinis Atikos obolas (apie 449 pr. m. e.).
• 
  Sidabrinis Stymfalijos obolas (maždaug 370-350 pr. m. e.).

Obolas LDK

1545–47 m. kaldintas Vilniaus monetų kalykloje. Masė apie 0,31 g, praba 110, skersmuo 12,5 mm. Averse vaizduota karūnuota Žygimanto Augusto monograma, reverse – Gediminaičių stulpai herbiniame skyde. Abipus skydo – metai. Prilygo 0,5 LDK denaro, todėl kartais vadinamas pusdenariu.

Charono obolas

Mirusiuosius laidodavo su į burną įdėtu obolu. Moneta buvo mokestis, kurį mirusiojo šešėlis Hade turėjo sumokėti keltininkui Charonui už perkėlimą per Acherono upę. Tie, kurie būdavo palaidoti be obolų, būdavo pasmerkti klaidžioti Acherono krantais šimtus metų.