Odontologija

Odontologija (gr. odontus, kilm. odontos – dantis; gr. logia – mokslas) – medicinos šaka ir mokslas, tiriantis dantis, taip pat kaukolės ir veido dalių aspektus, įskaitant smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį (lot. articulatio temporomandibularis) ir kitas atramines, raumenų, limfines, nervų, kraujagyslių ir anatomines struktūras. Lietuvoje odontologijos praktika yra glaudžiai susijusi su stomatologija – mokslu apie burnos ertmės organų ligas ir jų gydymą. Odontologijos mokslas šakojasi į:

Skersinis danties pjūvis

• Terapinę odontologiją – kietųjų danties audinių ligos ir jų gydymas;
• Endodontiją – pulpos audinių ligos ir jų gydymas;
• Periodontologiją – apydančio ir burnos gleivinės ligos ir jų gydymas;
• Ortopedinę odontologiją – dantų lankų defektai ir jų gydymas protezavimu;
• Ortodontiją – sąkandžio anomalijos ir jų gydymas;
• Burnos chirurgija – burnos organų ligos ir jų gydymas;
• Dantų implantologija – netektų dantų atstatymas implantais;
• Vaikų odontologija – vaikų dantų ligos ir jų gydymas.

Dantų gydymą atlieka odontologų komanda, kurią dažniausiai sudaro gydytojas odontologas ir pagalbiniai gydytojai (odontologų asistentai, burnos higienistai, dantų technikai, terapeutai). Dauguma odontologų dirba privačioje praktikoje (pirminė sveikatos priežiūra), valstybinėse poliklinikose arba antrinės sveikatos priežiūros įstaigose – kalėjimuose, ginkluotųjų pajėgų bazėse ir kt.