Pridėtinės vertės mokestis

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – mokestis, imamas nuo papildomai sukurtos vertės, taip pat antkainių.^[1]

PVM tarifai Europoje

Tai netiesioginis mokestis, prekės, darbo ar paslaugos kainos dalies, susijusios su prekės, darbo ar paslaugos kaštais, nurašymas į valstybės biudžetą, kuris sukuriamas visais prekių, darbo ir paslaugų gamybos proceso etapais ir yra mokamas į biudžetą parduodant.

Taikant PVM, galutinis prekių, darbų ar paslaugų vartotojas sumoka pardavėjui mokestį už visą jo nupirktų prekių vertę, tačiau ši suma į biudžetą pradedama skaičiuoti anksčiau nei galutinis pardavimas, nes mokestis nuo savo kainos dalies "pridėtos" prie kainos įsigytų žaliavų, darbų ir (arba) paslaugų reikalingų gamybai į biudžetą sumoka kiekvienas, dalyvaujantis įvairiuose prekės, darbų ar paslaugų kūrimo etapuose.

Istorija

PVM pirmą kartą buvo įvestas Prancūzijoje 1958 metais. Dabar jis yra įvestas 135 šalyse. Tarp išsivysčiusių kapitalistinių šalių jo nėra tik JAV. Joje yra pardavimų mokestis ir svyruoja nuo 2 % ir 11 %. Lietuvoje PVM įvestas 1994 m. gegužės 1 dieną.

Skaičiavimas

Lietuvoje kai kuriems ūkio subjektams PVM mokėti nereikia, taip pat daliai prekių PVM sumažintas ar visai jo mokėti nereikia^[2].

Mokesčio mokėtojas padaugina valstybės nustatytu PVM dydžiu sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą. Apskaičiuota suma atskira eilute nurodoma sąskaitoje-faktūroje. Į PVM apskaitos registrą įrašoma ši suma ir sumokėtas ar turimas sumokėti PVM pagal kitų ūkio subjektų išrašytas sąskaitas-faktūras. Nustatytu mokestiniu periodu iš priskaičiuoto PVM atimamas kitiems ūkio subjektams turimas mokėti PVM ir skirtumas sumokamas valstybei. Jei gautose sąskaitose-faktūrose PVM nurodyta mokėti daugiau nei išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, tai valstybė turi skirtumą grąžinti arba įmonė grąžintinu skirtumu sumažina kitų mokestiniu laikotarpiu turimą mokėti PVM. Iš priskaičiuoto PVM atimamas tik sumokėtas ar turimas sumokėti PVM. Iš jo negalima atimti algų, prekių ar paslaugų verčių už kuriuos PVM mokėti nereikia ar tiekėjas sąskaitoje-faktūroje jo neišrašė.

Parduodant prekes į užsienį, ne į Europos Sąjungos valstybes, PVM mokėtojas gali tiesiog nepaskaičiuoti PVM mokesčio ir tada valstybė negrąžins PVM. Taip pat pardavėjui nereikės nuo parduotos į užsienį prekių sumos mokėti PVM valstybei.

Apskaitos registro suprastintas pavyzdys

Priskaičiuotas PVM		Sumokėtas PVM
Sąskaita – faktūra	Priskaičiuota PVM suma, kurią ūkio subjektas turi gauti	Sąskaita – faktūra	Priskaičiuota PVM suma, kurią ūkio subjektas turi sumokėti
Sąskaita A	suma	Sąskaita F	suma
Sąskaita B	suma	Sąskaita G	suma
Sąskaita C	suma	Sąskaita H	suma
Sąskaita D	suma	Sąskaita K	suma
Iš viso	suma	Iš viso	suma
Skirtumas	Priskaičiuota PVM suma, kurią ūkio subjektas turi gauti minus priskaičiuota PVM suma, kurią ūkio subjektas turi sumokėti

Tarifai Europos Sąjungos valstybėse

Valstybė	Dydis[3]
	Standartinis	Sumažintas
Austrija	20 %	12 % ar 10 %
Belgija	21 %	12 % ar 6 %
Kipras	15 %	5 %
Čekija[4]	21 %	15 %
Danija	25 %
Estija	20 %	9 %
Suomija[4]	23 %	13 % ar 9 %
Prancūzija	20 %	10 % ar 5,5 %
Vokietija	19 %	7 %
Graikija[4]	23 %	13 % ar 6.5 % (mažinamas nuo 30 % iki 13 %, 6 % ar 3 % salose)
Vengrija	27 %	18 % ar 5 %
Airija	23 %	13.5 %, 9 % ar 0 %
Italija	20 %	10 %, 6 %, ar 4 %
Latvija[4]	21 %	12 %
Lietuva	21 %	9 %, 5 %
Lichtenšteinas	18 %	9 % ar 5 %
Liuksemburgas	17 %	12 %, 9 %, 6 %, ar 3 %
Malta	18 %	5 %
Nyderlandai	21 %	6 %
Portugalija[4]	23 %	13 % ar 6 %
Lenkija[4]	23 %	8 % ar 5 %
Slovakija[4]	20 %	10 %
Slovėnija	20 %	8.5 %
Ispanija[4]	21 %	10 % ar 4 %
Švedija	25 %	12 % ar 6 %
Jungtinė Karalystė	20 %	5 % ar 0 %
Bulgarija	20 %	9 %
Rumunija	19 %	9 % ar 5 %
Kroatija	25 %	13 % ar 5 %

Susiję straipsniai

• Įmonės kodas
• PVM mokėtojo kodas