Pazuzu

Pazuzu (akad. 𒀭𒅆𒊒𒍪𒍪, ^Dpà.zu.zu) – demoniškoji dievybė Mesopotamijos mitologijoje (asirų ir babiloniečių), vėjų demonų karalius. Tėvas – dievas Hanbis. Žinios apie Pazuzu siekia I tūkst. pr. m. e.^[1][2]

Bronzinė Pazuzu statulėlė, datuojama apie VIII a. pr. m. e. (Luvro muziejus)

Viena vertus, paprastai buvo laikomas priešiška požemio pasaulio būtybe, kita vertus, kai kada žmonių atžvilgiu veikdavęs palankiai. Nors manyta, kad Pazuzu atsakingas už kenkėjus atnešančius vėjus (ypač vakarų), tačiau galintis ir nuo jų apsaugoti. Taip pat į jį buvo kreipiamasi, norint apsisaugoti nuo demonės Lamaštu – Pazuzu priešininkės. Tikėta, kad jis priverčiąs Lamaštu grįžti į požemio pasaulį, todėl nuo šios demonės apsisaugoti būdavo naudojami amuletai su Pazuzu atvaizdu (dažnai tik galva). Nėščios moterys amuletus kabindavosi ant kaklo.^[1]

Vaizduotas su šunišku veidu, išsprogusiomis akimis, žvynuotu kūnu, plėšriojo paukščio pėdomis, varpa su gyvatės galva, dažniausiai sparnuotas.^[1]

Pazuzu I tūkst. pr. m. e. dažnai vaizduotas asirų mene. Aptikta nemažai šį demoną vaizduojančių bronzinių statulėlių ir apsauginių amuletų. Jie gaminti ir iš pigesnių medžiagų, pvz., terakotos, ir iš brangesnių, kaip antai steatito, jaspio.^[3]