Peter Behrens

Pėteris Bėrensas (vok. Peter Behrens, 1868 m. balandžio 14 d. Hamburge – 1940 m. vasario 27 d. Berlyne) – vokiečių architektas, dailininkas ir dizaineris. Pramoninio dizaino pradininkas, grupuotės „Münchener Secession“ (1892 m.) ir susivienijimo „Werkbund“ (1907 m.) vienas įkūrėjų.^[1] Žymus savo įtaka modernizmo architektūros raidai Vokietijoje.^[2]

Pėteris Bėrensas vok. Peter Behrens
Pėteris Bėrensas savo biure 1913 m.
Gimė	1868 m. balandžio 14 d. Hamburgas, Šiaurės Vokietijos sąjunga
Mirė	1940 m. vasario 27 d. (71 metai) Berlynas, Vokietija
Sutuoktinis (-ė)	Lili Bėrens (dailininkė)
Vaikai	Jozefas Bėrensas (inžinierius, išradėjas), Petra Fydler (drabužių modeliuotoja, žurnalistė)
Veikla	vokiečių architektas, dailininkas, dizaineris
Žinomas (-a) už	pramoninio dizaino pradininkas, susivienijimo „Werkbund“ vienas įkūrėjų
Vikiteka	Peter Behrens

Biografija ir kūryba

1885–1891 m. mokėsi tapybos Hamburge, Karlsrūjėje, Diuseldorfe ir Miunchene, nuo 1891 m. Miunchene dirbo dailininku, iliustratoriumi ir knygryšiu. 1899 m. pakviestas Heseno didžiojo kunigaikščio Ernsto Liudvigo II į Darmštato dailininkų koloniją, kur suprojektavo nuosavą gyvenamąjį namą (taip pat ir interjerą bei baldus).^[3][4][1]

1903–1907 m. dirbo Diuseldorfo taikomosios dekoratyvinės dailės mokyklos direktoriumi, nuo 1907 m. gyveno Berlyne. 1907–1914 m. dirbo meniniu konsultantu AEG bendrovėje, sukūrė AEG prekės ženklo grafinį dizainą, bendrovės katalogų, gaminių dizainus, suprojektavo bendrovės pastatus – gamyklas, parduotuves. Tuo metu turėjo ir savo biurą, kuriame P. Bėrenso asistentais dirbo modernizmo architektūros pionieriai architektai Valteris Gropijus, Liudvigas Mysas van der Rohė ir Le Korbiuzjė. 1909 m. suprojektavo funkcionalių, racionalių formų AEG turbinų gamyklos pastatą Berlyne – turėjusį įtakos V. Gropijaus suprojektuotos Fagus gamyklos Alfelde dizainui ir modernizmo architektūros raidai.^[3][2][1]

1911–1912 m. suprojektavo masyvių klasikinių formų Vokietijos ambasadą Sankt Peterburge, bendrovės Mannesmannröhren-Werke administracinį pastatą Diuseldorfe. Po Pirmojo pasaulinio karo sukūrė modernistinės stilistikos pastatų: ekspresionistinį bendrovės Farbwerke Hoechst AG administracinį pastatą Frankfurto prie Maino priemiestyje (1920–1924 m.), „New Ways“ gyvenamąjį namą Nortamptone (1926 m.),^[3] tabako fabriką Lince (1930 m.). 1922–1936 m. gyveno Vienoje, dirbo Vienos dailės akademijoje (1922–1927 m. Architektūros mokyklos direktorius, 1933–1935 m. – akademijos rektorius). Nuo 1936 m. gyveno Berlyne, dėstė Prūsijos dailės akademijoje.^[2][1][4]

Atminimo įamžinimas

P. Bėrenso vardu pavadintos mokslo įstaigos Diuseldorfe^[5] ir Darmštate,^[6] gatvės Berlyne, Diuseldorfe, Frankfurte prie Maino, Heningsdorfe ir Potsdame, aikštė Lince. 2018 m. P. Bėrenso 150-ųjų gimimo metinių proga Vokietijoje išleistas 70 centų vertės pašto ženklas^[7] ir proginė 20 eurų moneta.^[8]

Darbų galerija

• 
  Namas Darmštate (1900–1901 m.) – pirmasis P. Bėrenso architektūrinis projektas. Moderno bruožų turinčio pastato asketiškoje stilistikoje galima įžvelgti architekto norą atsiriboti nuo dekoratyvinių stilių^[3]
• 
  AEG turbinų gamyklos pastatas – vienas žymiausių P. Bėrenso projektų, turėjęs įtakos modernizmo architektūros raidai
• 
  Bendrovės Mannesmannröhren-Werke administracinis pastatas Diuseldorfe
• 
  1,25, 1,0 ir 0,75 l talpos arbatinukai
• 
  AEG gamyklai suprojektuotas laikrodis (1909 m.)