Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė (vok. Königreich Preußen) – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros. Karalystę 1701 m. sausio 18 d. vietoje Prūsijos hercogystės įkūrė kurfiurstas Frydrichas III, tuo pačiu tapdamas Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Naujoji karalystė pakeitė faktiškai unijoje egzistavusią Brandenburgo-Prūsijos valstybę ir gyvavo iki Lapkričio revoliucijos ir po jos įvykusio Prūsijos karaliaus sosto atsisakymo 1918 m. lapkričio 9 d. – tuo metu karalystės teritorijoje sudaryta Prūsijos laisvoji valstybė.

Prūsijos karalystė vok. Königreich Preußen
Vokietijos imperijos dalis (1871–1918)
←   ← 1701 – 1918 →
Vėliava (1892–1918) Herbas (1873–1918)
Devizas Suum cuique
Location of Prūsijos karalystė Prūsijos karalystė (raudona) Vokietijos imperijoje 1871–1918 m.
Sostinė	Berlynas
Kalbos	Vokiečių
Valdymo forma	Absoliutinė monarchija (iki 1848) Konstitucinė monarchija (nuo 1848)
Karalius
1701–1713 (pirmas)	Frydrichas I
1888–1918 (paskutinis)	Vilhelmas II
Istorija
- Frydricho I karūnacija	1701 m. sausio 18 d.
- Vienos kongresas	1815 m. birželio 9 d.
- Vokietijos suvienijimas	1871 m. sausio 18 d.
- Vilhelmo II sosto atsisakymas	1918 m. lapkričio 28 d.
Gyventojai
- 1816	10 349 031
- 1871	24 689 000
- 1910	40 169 219
Valiuta	Reichstaleris (1701–1750) Prūsijos taleris (1750–1857) Goldmarkė (1873–1914)

XVIII a. Prūsijos karalystė buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. XIX a. viduryje jos valdovų pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po 1871 m. suvienijimo Prūsija tapo Vokietijos imperijos autonomine dalimi, iki 1918 m. revoliucijos, o faktiškai iki 1934 m. sausio 30 d. turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Sostinė 1701 m. Karaliaučius, nuo 1772 m. Berlynas, 1806–1807 m. Klaipėda.

Istorija

Prūsijos vėliava 1701 m.

Pomerelijos ir Prūsijos istorija
Prūsijos priešistorė
Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija
Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Vokiečių ordinas
Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng.
Brandenburgas-Prūsija
Prūsijos karalystė:
Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija
Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas
Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis)

Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir Prūsijos hercogas Frydrichas Vilhelmas, miręs 1688 m. gegužės 9 d., savo valdas paliko sūnui Frydrichui, kuris 1701 m. sausio 18 d. Karaliaučiaus katedroje buvo karūnuotas Prūsijos karaliumi, o Brandenburgo-Prūsijos valstybė pakelta į Prūsijos karalystės rangą. Iki tol Šventojoje Romos imperijoje karalystės statusą turėjo tik Bohemija, tačiau Frydrichui pavyko įtikinti imperatorių Leopoldą I suteikti jam karaliaus titulą mainais į paramą ginklais Ispanijos įpėdinystės kare (1701–1714 m.). Faktiškai pirmuoju tikru Prūsijos karalystės karaliumi tapo tik jo sūnus Frydrichas Vilhelmas I 1713 m., kai įsigaliojo Utrechto sutartis.

1772 m. Per I Abiejų Tautų respublikos padalijimą Prūsija realizavo ilgai puoselėtą sumanymą sujungti Brandenburgą su Rytų Prūsija, o gavusi Vyslos žiotis, ėmė kontroliuoti Lenkijos prekybą su Vakarų Europa. 1793 m. Per II padalijimą Prūsijai atiteko Gdanskas, Torunė, Poznanė. Per III padalijimą ji prisijungė Lietuvos Užnemunę, dalį Palenkės ir Mazoviją su Varšuva.

1807–1815 m. Napoleonas Prūsijos karalystės žemėse buvo įkūręs Varšuvos kunigaikštystę. 1815 m. Vienos kongresas Prūsijai atidavė Poznanės provinciją, jai taip pat atiteko Altmarkas, Magdeburgas, Halberštadtas, Nešatelis, Klevė, Marka, Mindenas-Ravensburgas Pareinėje ir Vestfalija.

Administracinis suskirstymas

Prūsijos hercogystė ir karalystė 1600-1795 m.

Prūsijos karalystė 1806 m.

Prūsijos karalystė 1807-1871 m.

1752 m. karaliaus Frydricho II nurodymu vietoje Prūsijos kunigaikštystėje buvusių 3 didelių sričių karalystė buvo suskirstyta į 10 sričių su naujomis įvairaus dydžio apskritimis. Po 3 naujas sritis įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando, 4 – Notangos srityse. Vietoje didžiųjų valsčių – hauptamtų – sukurtos apskritys – kreizai (vok. Kreis). Nuo tada Semboje Žiokų sritį sudarė Žiokų, Žuvininkų ir Noihauseno apskritys. Tepliuvos sritį sudarė Tepliuvos, Labguvos ir Toplaukio apskritys. Įsruties sritį (didžiausią Prūsijoje) sudarė Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos apskritys. Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis. Buvo sukurtas Lietuvos departamentas bei Rytų Prūsijos departamentas.

Per 1815–1818 metų administracinę teritorinę reformą, vietoje departamentų sudarius Gumbinės apygardą su 16 apskričių ir Karaliaučiaus apygardą su 20 apskričių, apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis, įvesta apskrities viršininko – landrato pareigybė. Lietuvos provincijoje vietoje buvusių 4 buvo sudaryta 10 apskričių (plotas apie 10 000 km²): Šilutės, Lankos (Pakalnės), Ragainės, Tilžės, Pilkalnio, Stalupėnų, Gumbinės, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės (didžioji dalis Klaipėdos apskrities buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai). Klaipėdos apskritis su atitinkamomis struktūromis kaip ir kitos Prūsijos apskritys tuomet gavo visišką apskrities statusą (imta vadinti Kreis Memel). Vėliau atskirtos miestų apskritys (vok. Stadkreise) bei krašto apskritys (vok. Landkreise).^[1]

Dalys iki 1772 m.

• Prūsijos hercogystė
• Brandenburgas
• Klevas, Markas, Ravensbergas (nuo 1614 m.)
• Pomeranija, Mindenas, Halberštadtas (nuo 1648 m.)
• Lauenburgas–Biutovas, Draheimas (nuo 1657 m.)
• Magdeburgas (nuo 1680 m.)
• Noišatelis (nuo 1707)
• Geldersas (nuo 1713)
• Mindenas-Ravensbergas (nuo 1719)
• Vakarų Pomeranija (nuo 1720, 1815)
• Silezija, Glatzas (nuo 1742)
• Rytų Fryzija (nuo 1744)

1773–1775 m. prijungtos provincijos

Prūsijos didžiausia teritorija 1795 m.

• Rytų Prūsijos provincija (Lietuvos departamentas, Karaliaučiaus departamentas)
• Vakarų Prūsijos provincija
• Naujoji Rytų Prūsija
• Pietų Prūsija
• Naujoji Silezija

Provincijos po 1808 m.

• Brandenburgas
• Silezijos provincija (nuo 1815 m.)
• Vestfalijos provincija (nuo 1815 m.)
• Pomeranijos provincija (1815–1946 m.)
• Saksonijos provincija (nuo 1816 m.)
• Reino provincija (1822–1946 m.): Žemutinio Reino didžioji kunigaikštystė (1815–1822 m.), Julicho-Klevės-Bergo provincija (1815–1822 m.)
• Rytų Prūsijos provincija (1824–1878 m.): Gumbinės apygarda, Karaliaučiaus apygarda
• Poznanės provincija (1848–1919 m.), buvusi Poznanės didžioji kunigaikštystė (1815–1848 m.)
• Hohencolerno provincija (1850–1945 m.): Hohencolernas-Hešingenas (1576–1850 m.), Hohencolernas-Zigmaringenas (1576–1850 m.)
• Hanoveris (nuo 1866 m.)
• Hesenas-Nasau (nuo 1866 m.)

Vokietijos imperija nuo 1871 m., kurioje visišką valdžią turėjo Prūsija

Gyventojai ir plotas

Demografinė raida tarp 1713 m. ir 1910 m.
1713 m.	1740 m.	1786 m.	1795 m.	1806 m.	1807 m.
1 600 000	2 400 000	5 400 000	8 700 000	9 700 000	8 490 000
1816 m.	1840 m.	1861 m.	1871 m.	1880 m.	1910 m.
10 300 000	15 000 000	18 500 000	24 600 000	27 000 000	40 160 000

Teritorijos raida

Metai	1713	1740	1786	1795	1807	1816	1871
Plotas km²	114 000	119 000	195 000	300 000	158 000	280 000	348 780

Valdovai

Prūsijos karaliaus Frydricho karūnavimas

• Frydrichas III, kurfiurstas, nuo 1701 m. karalius Prūsijai
• Frydrichas Vilhelmas I, Prūsijos karalius
• Frydrichas II
• Frydrichas Vilhelmas II
• Frydrichas Vilhelmas III
• Frydrichas Vilhelmas IV
• Vilhelmas I, nuo 1867 m. Šiaurės Vokietijos valstybių sąjungos prezidentas, nuo 1871 m. Vokiečių imperatorius.
• Frydrichas III
• Vilhelmas II, 1918 m. lapkričio 9 d. Vokietijoje kilus revoliucijai, atsisakė sosto.