Protagoras

Protagoras (apie 480 m. pr. m. e. Abderoje – 410 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, žymiausias sofistas, ankstyvosios sofistikos teoretikas.

Protagoras
Gimė	480 m. pr. m. e. Abderoje
Mirė	410 m. pr. m. e.
Veikla	graikų filosofas, žymiausias sofistas, ankstyvosios sofistikos teoretikas.

Protagoras veikė Atėnuose, priklausė Periklio bendraminčiams. Už veikalą „Apie dievus“ apkaltintas ateizmu, turėjo bėgti iš Atėnų. Pakeliui į Siciliją nuskendo. Yra išlikę kitų Protagoro veikalų fragmentų.

Filosofinę Protagoro orientaciją teoriškai sąlygojo Heraklitas bei jo pasekėjai, praktiškai – nauja ekonominė ir politinė Atėnų situacija.

Protagorą domino filosofinė žmogaus problematika, kuri iš dalies lėmė jo subjektyvizmą ir reliatyvizmą.

Nauda Protagorui – tiesos kriterijus.^[1]

Protagoro teiginys, „Žmogus yra visų daiktų matas – esančių, kad jie yra, o nesančių, kad jų nėra” yra viso sofistinio mąstymo branduolys:

Žmogus nustato būtį, visa kita atmetama (skepticizmas), visa, kas yra, yra neobjektyvu, o subjektyvu ir kintama (reliatyvizmas).