Purinas

Purinas – heterociklinė bazė, kurią sudaro sulieti pirimidino ir imidazolo žiedai. Purinai – adeninas ir guaninas – nukleorūgščių sudėtyje sudaro vandenilinius ryšius su jiems komplementariais pirimidinais – timinu, citozinu ir uracilu. DNR adeninas sudaro du vandenilinius ryšius su timinu (su uracilu RNR sudėtyje), o guaninas tris ryšius su citozinu.^[1]

Purinas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
7H-purinas
CAS numeris	120-73-0
PubChem	1044
Cheminė formulė	C5H4N4
Molinė masė	120,112 g/mol
SMILES	C1=C2C(=NC=N1)N=CN2
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°	214 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Kiti svarbūs purinai: ksantinas, hipoksantinas, teobrominas, kofeinas ir šlapimo rūgštis; bei savo sudėtyje turintys purinus junginiai: ATP, GTP, cAMP, NADH ir kofermentas A.

Istorija

Purinų pavadinimą pirmąkart panaudojo vokiečių chemikas Emilis Fišeris 1884 m. Purinus šis mokslininkas susintetino 1898 m.