Rabindranatas Tagorė

Rabindranatas Tagorė (bengal. Robyndronath Thakur; 1861 m. gegužės 7 d. Kalkutoje – 1941 m. rugpjūčio 7 d.) – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.^[1] Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu.

Rabindranatas Tagorė beng. Robyndronath Thakur
Rabindranatas Tagorė (1915)
Gimė	1861 m. gegužės 7 d. Kalkutoje
Mirė	1941 m. rugpjūčio 7 d. (80 metų)
Veikla	žymus indų poetas, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.
Žinomas (-a) už	eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910)
Žymūs apdovanojimai
1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu
Vikiteka	Rabindranatas Tagorė

Biografija

R. Tagorė gimė Kalkutoje turtingų žemvaldžių šeimoje. Mokėsi keliose Bengalijos mokyklose.

Būdamas keturiolikos metų, išleido pirmuosius savo eilėraščius ir kritikos straipsnius, sulaukęs septyniolikos – du eilėraščių rinkinius: „Poeto pasakojimas“, „Bhanušinho Thakuro dainos“.

1877 metais išvyko į Angliją, kur studijavo juridinius mokslus. Tačiau kadangi Tagorę labiau domino literatūra bei muzika, nebaigęs studijų, sugrįžo į Indiją.

Gyvendamas savo „Šilaideho“ dvare, labai daug rašė, skyrė nemažai laiko švietėjiškai veiklai: literatūrinio-visuomeninio žurnalo Šadhoda redagavimui, 1901 m. Šantiniketane įsteigė ašramą, kuris ilgainiui išaugo, apimdamas mandirą (maldyklą), eksperimentinę mokyklą, giraitę, sodą ir biblioteką. 1918 m. Ašramas peraugo į Višva-Bharati universitetą.

1905 – 1908 m. laikomas idėjiniu vadu kovoje už nacionalinę nepriklausomybę. R. Tagorės parašyti eilėraščiai tapo himnais: „Liaudies siela“ – Indijoje, o „Auksinė Bengalija“ – Bangladeše.

Rašytojas daug keliavo po pasaulį: aplankė Aziją, Ameriką, Europą, buvusią TSRS. Kovojo prieš karą ir fašizmą.

Sulaukęs 60-ties metų, ėmėsi tapybos.

Kūryba

Išleista 50 R. Tagorės eilėraščių rinkinių, 12 romanų ir apysakų, 40 pjesių, daug novelių ir straipsnių.

Eilėraščių rinkiniai: „Vakaro dainos“ (1881), „Ryto dainos“ (1883), „Paveikslai ir dainos“ (1883), „Diezai ir bemoliai“ (1884), „Mielosios paveikslas“ (1890), „Derliaus nuėmimas“ (1896), „Gervės“ (1913) ir daug kitų.

Romanai: „Krislelis“ (1900), „Sudužimas“ (1905), „Goras“ (1907), „Namai ir pasaulis“ (1915), „Keturi gyvenimai“ (1931), „Paskutinė poema“ (1930).

Paliko apie du tūkstančius tapybos darbų.

Lietuviška bibliografija

1. R. Tagorė. Namai ir pasaulis: romanas. – 1925 (vertė Jonas Jablonskis), 1959 (vertė Stasys Sabonis)
2. R. Tagorė. Nacionalizmas. Kaunas: J. Kuznickio ir L. Beilio spaustuvė, 1937. 122 p. (vertė Jonas Kazėnas)
3. R. Tagorė. Dainos vaikams. 2 [Garso įrašas]. – 1997
4. R. Tagorė. Paklydę paukščiai. – 1998
5. R. Tagorė. Užklydę paukščiai: [poetinės miniatiūros]. – 1998
6. R. Tagorė. Krislelis: romanas. 2-asis patais. leid. – 1995
7. R. Tagorė. Sudužimas: romanas. – 2-asis patais. leidimas. – 1995
8. R. Tagorė. Aukso miražas: apsakymai. – 1983
9. R. Tagorė. Gyvenimo žabangos; Keturi gyvenimai: romanas ir apysaka. – 1982
10. R. Tagorė. Atsisveikinimo naktis: (apsakymai). – 1969
11. R. Tagorė. Aukojimo giesmės: lyrikos rinkinys. – 1998
12. R. Tagorė. Lyrika. – 1972
13. R. Tagorė. Sodininkas: dainos apie meilę ir gyvenimą. Vilnius: Vaga, 2005. 144 p.