Ramygala
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Ramygala – vienintelis miestas Panevėžio rajono savivaldybėje, išsidėstęs prie kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai , 24 km į pietus nuo Panevėžio. Seniūnijos centras, Ramygalos seniūnaitija. Ramygalos senamiestis – urbanistikos paminklas, kuriam būdingas savitas gatvių tinklas, jų užstatymo elementai, radialinis aikštės planas. Centrinėje aikštėje stovi paminklas stalinizmo genocido aukoms atminti (skulpt. Kazys Kisielis). Stovi neogotikinė Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1914 m.), šalia jos – juodo granito paminklas savanoriams, žuvusiems 1919 m. kovose su bolševikais. Mieste veikia Ramygalos gimnazija (su istorijos muziejumi), biblioteka (nuo 1937 m.), ligoninė, paštas (nuo 1895 m.), vaistinė (nuo 1888 m.), socialinės globos namai (nuo 2006 m.), kultūros centras, galerija „Voras“, kirpykla, pirtis, du bankai, gaisrinė, veikia tarpukariu statytas motorinis malūnas. Kapinėse yra Lietuvos partizanų kapai, II pasaulinio karo karių kapai.
Miestas įsikūręs Upytės kairiajame krante. Prie miesto yra Ramygalos viensėdis, Ramygalos telmologinis draustinis (346 ha), stūkso Ramygalos akmuo.
Remove ads
Etimologija
Ramygalos vardas iš pradžių, matyt, reiškė „ramus galas, rami vieta“, kadangi jos pavadinimą sudaro du sandai: ram- (nuo ramus – „tylus, be triukšmo, jaukus“) ir -gala („kraštas, pakraštys, sritis“). Mažiau tikėtina versija, kad vietovardis kilęs nuo asmenvardžio Ramys (pvz., kaip Vytogala ar Ariogala), tačiau toks asmenvardis dabar neaptinkamas.[5]
Istorija
Ramygalos vardas istoriniuose šaltiniuose buvo minimas nuo XIII a. (kaip Remigale). Prieš 1492 m. (kitais šaltiniais, 1431–1500 m.) pastatyta pirmoji Ramygalos bažnyčia. Pats miestelis paminėtas 1503 m., 1525 m. minimas Ramygalos valsčius, o 1540 m. ir Ramygalos dvaras. Čia buvo parduotuvės, bažnyčia, kalėjimas, keliai vedė į Kėdainius, Raguvą, Šeduvą, Panevėžį, Ukmergę. Miestelis ir apylinkės nuo seno garsėjo ožkomis, čia vykdavo ožkų turgūs.
1888 m. Ramygaloje atidaryta vaistinė, 1895 m. – paštas. XIX a. pabaigoje Ramygala minima kaip miestelis ir kaimas Panevėžio apskrityje.[6]
Pokario metais apylinkėse veikė Vyčio apygardos Krištaponio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1956 m. gruodžio 28 d. suteiktos miesto teisės. Iki sovietinės melioracijos Ramygalą supo Liūnų, Pikšros, Uslajos ir Žarčių pelkės bei durpynai. Sovietmečiu Ramygala buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2010 m. Ramygala paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Čia įvyko ožkų grožio konkursas.
Remove ads
Heraldika
Miesto herbo ir vėliavos etalonus sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.
Herbas
Ramygalos herbas patvirtintas 2003 m. sausio 13 d. prezidento dekretu. Herbo žaliame fone yra vaizduojamas stovintis ant vienos kojos gandras.
Vėliava
Vėliavos žaliame fone – gandras, stovintis ant vienos kojos. Kampuose išdėstytos pasagos. Vėliavos kraštai apvesti raudonu apvalaus pjūvio apvadu. Dėl savo oficialių simbolių – herbo ir vėliavos – Ramygala buvo priimta į Europos gandrų miestų asociaciją.
Architektūra
Ramygalos bažnyčia ir mokykla – vieni seniausių pastatų mieste, turintys istorinę vertę.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Mieste veikia vienintelė – šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Manoma, kad jos vietoje pirmoji Ramygalos bažnyčia buvo pastatyta tarp 1431 ir 1500 m., priklausė Vilniaus vyskupijai. Architektas – K. E. Strandmanas. Istoriniuose šaltiniuose, 1500 m. bažnytėlė buvo minima kaip Ramygalos altarista. Ne vieną šimtmetį bažnyčia buvo apleista, o XVIII a. viduryje bažnyčią suniokojo gaisras. 1781 m. atstatyta nauja medinė, šiaudais dengta bažnyčia. Tuo metu joje buvo 5 altoriai. 1842 m. pastatyta varpinė.
Dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1897 m., pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą. Bažnyčios architektūra – neogotikinė, vienabokštė. Viduje – 3 navos ir 3 altoriai. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų.
Ramygalos gimnazija
Ramygaloje mokyklos būta jau XVII a. Nuo 1781 m. veikė parapinė mokykla. 1918 m. mokyklai suteiktas progimnazijos statusas. Nuo 1949 m. ji veikė kaip vidurinė mokykla. 2005 m. kovo 16 d. mokykla gavo Ramygalos gimnazijos vardą. Gimnazijoje veikia krašto istorijos muziejus.
Remove ads
Gyventojai
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
Kapinėse yra poeto Jono Graičiūno, knygnešio Adomo Laduko kapai.
- Bronius Liesis – Naktis (1922–1949), žurnalistas, Lietuvos Laisvės Armijos narys (įkurta kovai su nacistine Vokietija), aktyvus pokario rezistencijos dalyvis, vienas iš aštuonių 1949 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos signatarų. B. Lieis žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d., Užpelkių miške kartu su Vytautu Šniuoliu-Svajūnu, Petru Bartkumi-Žadgaila (Nepriklausomybės deklaracijos signataras) ir dar dar dviem Prisikėlimo apygardos partizanais.
- Isaac ben Jacob Benjacob (1801–1863), rašytojas
- Mykolas Vrubliauskas (1919–1998), dailininkas keramikas
- Saulius Mykolaitis (1966–2006), aktorius
Remove ads
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads