Robertas I

Robertas I (pranc. Robert I^er de France; 866–923 m.) – Vakarų Frankijos karalius (valdė 922–923 m.). Vakarų Frankijos karaliumi tapo po Karolio III Naiviojo mirties, o šis Vakarų Frankijos karaliumi tapo po Roberto brolio Edo I mirties. Iki tapdamas karaliumi Robertas buvo Puatjė grafas, Neustrijos ir Orleano markizas, Paryžiaus grafas.

Robertas I
karalius
Robertjenai
Gimė	866 m. rugpjūčio 15 d.
Mirė	923 m. birželio 15 d. (56 metai) Suasonas
Tėvas	Robertas Stiprusis
Motina	Adelaida Turietė
Sutuoktinis (-ė)	Pirma – Adèle du Main, antra – Beatričė de Vermandua
Vakarų Frankijos karalius
Valdė	922 m. birželio 29 d. – 923 m. birželio 15 d. (11 mėn.)
Karūnavimas	922 m. birželio 29 d.
Pirmtakas	Karolis III Naivusis
Įpėdinis	Raulis I
Neustrijos markizas
Valdė	888 m. vasario 29 d. – 922 m. birželio 29 d. (34 metai)
Pirmtakas	Edas I
Įpėdinis	Hugas Didysis
Paryžiaus grafas Valdė 888 m. vasario 29 d. – 922 m. birželio 29 d. (34 metai) Pirmtakas Edas I Įpėdinis Hugas Didysis
Vikiteka	Robertas I

Biografija

Robertas gimė 866 m., jau po tėvo Anžu grafo Roberto Stipriojo mirties. Robertas buvo jauniausias Roberto Stipriojo sūnus, o jo vyresnysis brolis Edas vėliau tapo Vakarų Frankijos karaliumi.^[1] Vakarų Frankija einant laikui tapo Prancūzija.^[2] Valdant Edui I Vakarų Frankijos sostine tapo Paryžius, tai buvo didelis žingsnis link būsimos Prancūzijos. Roberas priklausė giminei, kuri vadinama Robertjenais (Robertians).^[3]

885 m. Robertas dalyvavo Paryžiaus gynyboje nuo vikingų apgulties.^[4] Edas I brolį Robertą buvo padaręs kelių grafysčių valdovu (jų tarpe ir Paryžiaus grafu), daugelio abatijų patronu in commendam. Robertas buvo paskirtas ir Dux Francorum, tai buvo labai svarbios karinės pareigos. 898 m. mirė jo brolis karalius Edas I, bet Robertas nepareiškė teisių į Vakarų Frankijos karūną ir pripažino Karolingų kandidato Karolio Naiviojo viršenybę. Karolis III Naivusis patvirtino Roberto užimamus postus ir turimas valdas. Robertas ir toliau gynė šiaurinę Vakarų Frankijos dalį nuo vikingų.^[5]

Karalius ir galingas jo vasalas gerai sutarė iki maždaug 921 m. Tačiau Karolio Naiviojo valdymas, o ypač jo palankumas nemėgstamam bajorui Haganui, kėlė didikų nepasitenkinimą. Robertas, remiamas daugelio svarbių dvasininkų ir dalies galingų frankų didikų, ėmėsi ginklų ir išstūmė Karolį į Lotaringijos hercogystę. 922 m. birželio 29 d. Robertas Reimse buvo karūnuotas kaip Frankų karalius (rex Francorum).^[6]

Surinkęs kariuomenę Karolis Naivusis surengė žygį prieš uzurpatorių. 923 m. birželio 15 d. mūšyje ties Suasonu karalius Robertas I žuvo, bet jo kariuomenė mūšį laimėjo, o Karolis Naivusis papuolė į nelaisvę.^[7]

Šeima

• Pirmoji Roberto žmona buvo Adelė (Aélis/Adèle du Main)^[8]:
  • Adelė Prancūzė (~887 – po 931 m. kovo) – ištekėjo už Vermandua grafo Herberto II.^[9][10]
• Antrą kartą Robertas vedė apie 890 m. Antroji žmona – Beatričė de Vermandua, Vermandua grafo Herberto I duktė.^[1] Jų vaikai:
  • Ema Prancūzė (pranc. Emma de France; 894–935 m.), ištekėjo už Burgundijos hercogo Rudolfo (vėliau – Vakarų Frankijos karalius Raulis I).^[9]
  • Hugas Didysis (pranc. Hugues le Grand; 897–956 m.) – vėliau tapo Frankų hercogu (dux Francorum).^[1] Hugas Didysis buvo Hugo Kapeto tėvas.^[11]