Rugiagėlė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Rugiagėlė (Centaurea cyanus) – astrinių (Asteraceae) šeimos pogentė, priklausanti bajorių (Centaurea) genčiai. Lietuvoje dar vadinama vasilka, vosilka[1]. Yra apie 30 rūšių.[2]
Lotyniškas vardas augalui suteiktas pagal kentaurą Cheironą, kuris rugiagėlių žiedų nuoviru išsigydė žaizdą, kai Achilas jį sužeidė Hidros krauju užnuodyta strėle.[3] Romėnų derliaus deivė Cerera vaizduota su rugiagėlės žiedu plaukuose.[4]
Remove ads
Augavietės ir paplitimas
Šiuo metu natūraliai paplitusi Europoje ir Vakarų Azijoje.[5] Rugiagėlė nebuvo Vidurio Europos vietinis augalas. Kilusi iš Viduržemio jūros regiono pietrytinės dalies.[6] Iš ten po Europą išplito greičiausiai su grūdinėmis kultūromis. Rugiagėlės kartu su grūdais įvežtos bei auga ir visuose kituose žemynuose, galbūt išskyrus Afriką.
Auga javų pasėliuose, daugiausia žiemkenčiuose, dirvonuose, rečiau kitose laukų kultūrose ir pakelėse, mėgsta lengvas dirvas. Dėl eutrofikacijos (per didelio laukų tręšimo) daugelyje šalių laukuose buvo pradėjusi nykti.
Dekoratyvus augalas. Giminingos rūšys auginamos darželiuose ir parkuose.
Remove ads
Aprašymas
Vienametis, rečiau daugiametis augalas.[2] Iki 70 cm aukščio stiebas šakotas, briaunotas.[7] Lapai pailgi, į pamatą siaurėjantys, kiek pilkšvi, apaugę plaukeliais.[6] Dauginasi sėklomis.[8] Žiedai mėlyni (tiesa, retkarčiais pasitaiko baltų ar rausvų). To paties graižo žiedai skirtingi. Išorinio rato žiedai stambūs, piltuvėlio pavidalo, belyčiai, jų paskirtis – vilioti vabzdžius, o graižo viduryje žiedai siauri, vamzdiški, dvilyčiai, jie brandina vaisius. Visus šiuos mėlynus žiedelius apgaubia žalia pailga skraistė. Žydi pavasarį ir vasarą (gegužės - rugsėjo men., Lietuvoje nuo birželio iki rugsėjo[9]). Mėgsta lengvas, mažai maistinių medžiagų turinčias dirvas.[6]
Žieduose yra nektaro, juos lanko ir apdulkina bitės bei kamanės. Vaisiukai apaugę šiurkščiais plaukeliais, turi neilgus skristukus, juos platina vėjas ir gyvūnai, o dažniausiai patenka į dirvą su javų grūdais.
Rugiagėlė žinoma kaip rugių ir žiemkenčių piktžolė[2], stelbianti kultūrą.
Remove ads
Panaudojimas
Kaip dažinis ir vaistinis augalas ji yra naudinga, žiedai naudojami farmacijoje.[7] Nors tiesioginis gydomasis rugiagėlių poveikis nėra įrodytas, jos naudojamos gydant uždegimus, odos paraudimus. Žiedai dažo mėlyna spalva verpalus, audinius. Retkarčiais naudojama kosmetikoje.[4] Bitininkystėje vertinamos dėl didelio cukraus kiekio nektare (34 %).[10]
Rugiagėlių žiedai dedami į kai kuriuos arbatos mišinius dėl grožio, pvz., mišinys Lady Grey.[11]
Simbolis
Austrija
XIX a. pabaigoje rugiagėlė tapo vokiečių nacionalinio judėjimo simboliu. Šio judėjimo dalimi buvo vadinamasis Šionererio judėjimas Austrijoje. Šionererio partija Vokiečių Sąjunga (Alldeutsche Vereinigung), kuriai buvo būdingos antisemitinės ir vokiečių tautos suvienijimo idėjos, rugiagėlę laikė vokiečių ištikimybės simboliu. Kadangi judėjimas pasisakė už Austrijos-Vengrijos valstybės likvidavimą ir prisijungimą prie vokietijos imperijos, Austrijos pareigūnai rugiagėlės nešiojimą laikė "išdavikišku" ir už tai baudė.
Švedija
Švedijoje rugiagėlė yra Esterjotlando provincijos gėlė, XIX a. pabaigos judėjimo dėl balsavimo teisės ženklas, o šiais laikais liberalų partijos simbolis. Panašius partijų simbolius naudoja jos broliškosios partijos Alandų salose ir Suomijoje.
Estija
Rugiagėlės nuo 1968 m. yra nacionalinis Estijos augalas.[9] Rugiagėlė taip pat yra Estijos konservatyviosios liaudies partijos - EKRE simbolis.
Prancūzija
Prancūzijoje Bleuet de France („Prancūzijos rugiagėlė“) yra daugybės karo, ypač abiejų pasaulinių karų, aukų atminimo simbolis. Nešiojantys šį simbolį solidarizuojasi su veteranais, našlėmis ir našlaičiais.
2018 m. Prancūzijos centrinis bankas išleido 2 eurų atminimo monetą Le Bleuet de France, fleur de mémoire et solidarité 1918–2018, kurios pagrindinis motyvas yra geometriškai stilizuota rugiagėlė.
Remove ads
Išnašos
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads