Seinų apskritis (1807–1919)

Seinų apskritis (rus. Сейнский уезд) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas, viena iš Lomžos departamento, Augstavo vaivadijos ir Augustavo bei Suvalkų gubernijų apskričių 1807–1919 m. Centras – Seinai. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Augustavo, Kalvarijos ir Suvalkų apskritimis, Gardino gubernijos Gardino apskritimi bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi.

Kitos reikšmės – Seinų apskritis (reikšmės).

Seinų apskritis rus. Сейнский уезд
← 1807 – 1919 →   →
Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m.
Valstybė	Rusijos imperija
Administracinis centras	Seinai
Valsčiai	13 (1913)
1807-1816	Lomžos departamentas
1816-1837	Augustavo vaivadija
1837-1867	Augustavo gubernija
1867-1915	Suvalkų gubernija
1915-1919	Oberostas
Gyventojų	81 924 (1897)
Plotas	2 300 km²

Istorija

Apskritis 1918 m. Oberoste

Seinų apskritis sudaryta 1807 m. performavus Vygrių apskritį, kaip Varšuvos kunigaikštystės, Lomžos departamento apskritis. 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. Reformų metu 1866 m. vakarinė apskrities dalis buvo atskirta kaip Suvalkų ujezdas. I pasaulinio karo metu 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto. 1915–1916 m. apskritis įėjo į Oberosto Suvalkų, 1917 m. – Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sritį.

Po I pasaulinio karo pietvakarinė apskrities dalis tapo II Lenkijos Respublikos dalimi ir buvo prijungta prie Suvalkų apskrities, o šiaurės rytinė atiteko Lietuvai, kur buvo įkurta Seinų apskritis su centru Lazdijuose.

Suskirstymas

1913 m. apskrityje buvo 13 valsčių:^[1]

• Berznyko valsčius, Kapčiamiesčio valsčius, Krasnavo valsčius (centras – Galiniai), Krasnapolio valsčius, Kudrėnų valsčius (centras – Barzdžiūnai), Leipalingio valsčius, Lazdijų valsčius, Metelių valsčius, Miroslavo valsčius, Pokrovsko valsčius (centras – Gibai), Šventežerio valsčius, Seirijų valsčius ir Veisiejų valsčius.

1919 m. pagal paskutinį Suvalkų gubernijos administracinį paskirstymą į Seinų apskritį įėjo Berznyko, Alnų, Kapčiamiesčio, Klevų, Krasnavo, Krasnapolio, Kučiūnų, Leipalingio, Lazdijų, Metelių, Miroslavo, Pakrausko, Seirijų, Šventežerio, Veisiejų valsčiai ir Seinų miestas.

Gyventojai

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 81 924 žmonės. Seinuose gyveno 3 778 žmonės.

Tautinė sudėtis

• Lietuviai- 59,6% (48 867);
• Lenkai – 22,8% (18 754);
• Žydai – 11,8% (9 684);
• Rusai – 4,3% (3 565);
• Vokiečiai – 1,17% (961);
• Gudai – 0,04% (38);
• Ukrainiečiai – 0,01% (16);
• Totoriai – 0,001% (1);
• Kiti – 0,04% (38).^[2]

Garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. Seinų ujezde lietuviškai šnekėję apie 97 proc. apskrities gyventojų.^[3]

Literatūra

• Seinų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 645
• Seinų apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 812}}
• Seinų apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).}}
• Sejneński powiat. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 419 psl. (lenk.)
• Сейны. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.