Sevvostlag

Sevvostlag (rus. Севвостлаг, Северо-восточный исправительно-трудовой лагерь) – 1932–1952 m. SSRS „Dalstrojaus” lagerių sistemoje veikęs sunkiųjų darbų lageris, tiekęs kalinius darbams visų „Dalstrojaus” valdybų objektuose.

Kalinių skaičius[1]
Data	Kaliniai
1932-12-NN	11 100
1934-01-01	29 659
1935-01-01	36 313
1936-01-01	48 740
1937-01-01	70 414
1938-01-01	90 741
1938-10-01	106 325
1939-01-01	138 170
1940-07-01	190 309
1941-01-01	179 041
1941-07-01	166 445
1942-01-01	147 976
1943-01-01	99 843
1944-01-01	76 388
1945-01-01	87 335
1946-01-01	69 389
1947-01-01	79 613
1948-01-01	106 893
1949-01-01	108 685
1950-01-01	131 773
1951-01-01	157 001
1952-01-01	170 557
1953-01-01	175 078

Literinis žymėjimas: АВ.

Valdybos vieta: iki 1937 m. – Srednekanas, vėliau – Magadanas, Rusijos SFSR, SSRS.

Įsteigtas 1932 m. balandžio 1 d., uždarytas ne vėliau 1952 m. gegužės 20 d.

Kalinių skaičius: iki 190 400.

Sevvostlago reorganizavimas

1948 m. vasario 28 d. SSRS Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 00219^[2] buvo įsteigtas ypatingojo režimo lageris Berlagas, į kurį buvo perkelti beveik visi politiniai Sevvostlago kaliniai; pastarajame liko tik buitiniai ir kriminaliniai nusikaltėliai.

1932 m. OGPU įsakymas įkurti Sevvostlagą.^[3]

1949 m. Sevvostlagą imta reorganizuoti – jo lageriniai skyriai buvo pertvarkomi į savarankiškus lagerius ir atiduodami tiesioginiam atitinkamos „Dalstrojaus” valdybos (kurią tas skyrius aptarnavo) valdymui. Pirmiausiai – 1949 m. rugsėjo 20 d. – į savarankiškus lagerius buvo reorganizuoti 8 teritoriniai skyriai – Sevlagas, Zaplagas, Tenlagas, Juzlagas, Čiukotstroilagas, Čiaūnčiukotlagas, Indigirlagas ir Janlagas. Vėliau ir likusieji lageriniai skyriai tapo savarankiškais. Reorganizavimo procesas buvo baigtas 1952 m., ir Sevvostlago nebeliko – jis buvo išdalintas „Dalstrojaus” valdyboms.^[4]

SVITL ir USVITL

Šios santrumpos reiškia labai panašias sąvokas ir yra dažnai painiojamos. SVITL yra pilno rusiško Sevvostlago pavadinimo santrumpa – Severo-vostočnyj ispravitelno-trudovoj lager (rus. Северо-восточный исправительно-трудовой лагерь). Šio lagerio valdybos (rus. Управление) pavadinimas buvo trumpinamas kaip USVITL – Upravlenijė Severo-vostočnogo ispravitelno-trudovogo lageria (rus. Управление северо-восточного исправительно-трудового лагеря).

Po SSRS diktatoriaus Josifo Stalino mirties, 1953 m. visi „Dalstrojaus” lageriai buvo perduoti Gulagui, kuris šiems lageriams valdyti įkūrė atskirą valdybą (USVITL)^[5]. Tik dabar ši atgaivinta santrumpa išsišifravo kiek kitaip – daugiskaitoje, kadangi tai buvo nebe vieno, o kelių lagerių valdyba: Upravlenijė Severo-vostočnych ispravitelno-trudovych lagerei (rus. Управление северо-восточных исправительно-трудовых лагерей). Ir pavaldi ji buvo Gulagui, o nebe „Dalstrojui”.

Vadovai

• R. I. Vaskovas (1932-11-03 – 1934-09-28)
• I. G. Filipovas – valstybės saugumo kapitonas (1934-09-28 – 1937-12-21)
• S. N. Garaninas – valstybės saugumo pulkininkas (1937-12-21 – 1938-09-27)
• A. A. Višneveckis – valstybės saugumo kapitonas (1940-02-16 – 1941-02-19)
• E. I. Drabkinas – bataljono komisaras, papulkininkis, vėliau – valstybės saugumo pulkininkas (1941-05-19 – 1945-03-13)
• N. F. Titovas (1945-03-13 – 1948-07-27)
• A. A. Derevianko (1948-07-27 – 1951-05-03)