Telis

Telis (angl. tell, tel; iš hebr. ‏תֵּל‏‎^[1], arab. تَل‎, tall^[2] ), tepė ar depė (turk. Tepe) – archeologinės vietos variantas, kalva, susidariusi gyvenvietėse dėl žmogaus veiklos ar apleistose gyvenvietėse per daug šimtmečių. Klasikinis telis atrodo kaip žemas kūgis lėkštais šlaitais ir nupjauta plokščia viršūne.^[1] Teliai būna iki 30-40 m aukščio.

Tell Barri vaizdas (šiaurrytinė Sirija)

Alepo citadelė (šiaurinė Sirija), pastatyta ant telio viršaus. Telis buvo gyvenamas bent nuo III tūkstantm. pr. m. e.).

Archeologija

Kasinėjimų vieta Tel Baryje (Tell Barri). Mastelis matyti palyginus su centre stovinčių žmogumi.

Telis yra kalva, susidaranti daugeliui žmonių kartų gyvenant ir perstatinėjant pastatus toje pačioje vietoje. Einant laikui paviršiaus lygis kyla, formuojasi kalva.^[3] Pagrindinė ir beveik vienintelė medžiaga, sudaranti kalvą, yra nedegto molio plytos, kurios gana sparčiai suyra. Kasinėjant telius neretai atidengiami susidariusio grunto paslėpti valstybės ar kariniai statiniai, šventyklos, gyvenamieji namai. Jie būna įvairiame gylyje, priklausomai nuo pastatymo amžiaus. Tokie statiniai neretai persikloja vertikaliai ar horizontaliai arba ir taip, ir taip. Archeologai kasinėdami telius gali aiškintis statinių stilių, paskirtį, pastatymo datą. Kadangi telio kasinėjimai jį ardo, naudojami fizikų ir geofizikų sukurti metodai, leidžiantys neardomaisiais būdais kartografuoti telius, jų sandarą.^[4]

Pavadinimas ir vietovardžiai

Žodžio telis sinonimai yra depė, tebė, tobė, tiubė ir pan. Šie žodžiai įeina į daugelio geografinių pavadinimų sudėtį, pvz.:

• Kurgontepa (Tadžikistanas), tarybiniais metais vadintas Kurgan Tiubė.
• Geok Tepė (Turkmėnija), senovinė tvirtovė.
• Tel Avivas (Izraelis).