Valentas

Valentas, visas vardas Flavijus Valentas (lot. Flavius Valens, sen. gr. Ουάλης, 328–378 m. rugpjūčio 9 d.) – Rytų Romos imperatorius, valdęs 364–378 metais.

Valentas
Romos imperatorius
Valentinianai
Gimė	328 m. Sibalai, Panonija II, Romos imperija
Mirė	378 m. rugpjūčio 9 d. (~50 metų) prie Adrianopolio, Rytų Romos imperija
Tėvas	Gracianas Funarijus
Sutuoktinis (-ė)	Domnika
Vaikai	Anastasija Karosa Valentinianas Galatas
Romos imperatorius
Valdė	364–378 m.
Pirmtakas	Jovianas
Įpėdinis	Teodosijus I
Vikiteka	Valentas

364 m. jo vyresnysis brolis Valentinianas I tapo Romos imperatoriumi ir paskyrė Valentą valdyti Rytų Romą. 365 m. rugsėjį jam metė iššūkį Prokopijus, kuris pasiskelbė Konstantinopolio imperatoriumi. Valentui atkeliavus iš Antiochijos stoti į mūšį su uzurpatoriumi, Prokopijų apleido daugelis jo karių, 366 m. gegužės 27 d. jis išduotas ir nužudytas.^[1]

Toliau Valentas stojo į karą su vizigotais, kurie buvo susidėję su Prokopijumi ir grasino užimti Trakiją. 367 m. gegužę imperatorius persikėlė per Dunojų ir sutriuškino vizigotus, kurie buvo įsitvirtinę dabartinės Rumunijos teritorijose. Po dviejų metų jis darsyk pakartojo įsiveržimą ir galutinai nugalėjo vizigotus. 371–372 m. numalšinęs Teodoro sąmokslą Antiochijoje, Valentas stojo į kovą su persais. 376 m. jis juos nugalėjo Mesopotamijoje, bet vėliau pasirašė taiką nepalankiomis sąlygomis. Tuo metu hunai sumušė vizigotus ir privertė juos bėgti į pietus – Valentas leido jiems persikelti per Dunojų ir įsikurti jo pietinėse pakrantėse (Mezijoje).^[2] Visgi, vizigotai netrukus ėmė puldinėti romėnus, ir 378 m. rugpjūčio 9 d. jungtinės gotų ir alanų pajėgos stojo prieš romėnus Adrianopolio mūšyje. Valentas mūšiui taktiškai blogai pasiruošė, ir Rytų Romos kariuomenė buvo sutriuškinta – žuvo pats Valentas ir daug jo karvedžių.^[1]

Valentas išpažino arijonizmą ir persekiojo katalikus, tačiau „pagonis“ toleravo. Pradžioje ištrėmė Juliano laikais grąžintus vyskupus, bet vėliau leido jiems grįžti.^[1]