Vištiniai paukščiai

Vištiniai paukščiai (Galliformes) – paukščių (Aves) būrys.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Galliformes
Prie Chudopo vandens telkinio besimaitinančių "damarensis" porūšio šalmuotųjų patarškų (Numida meleagris) būrelis (Etošos nacionalinis parkas, Namibija)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Vištiniai paukščiai ( Galliformes)
Binomas
Galliformes Temminck, 1820

Priklauso naudingiausi žmogui paukščiai. Kai kurios domestikuotos rūšys tapo svarbiu žmonijos maisto šaltiniu, tarp jų ypač plačiai auginami – naminės vištos (Gallus gallus domesticus), naminiai kalakutai (Meleagris gallopavo domesticus), o daug kitų rūšių – fazanai, kurapkos ir jerubės medžiojamos tiek maistui, tiek malonumui.

Daugumos vištinių paukščių kūnas stambus, galva maža, o sparnai trumpi ir apvalūs. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam bėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus. Trumpas snapas yra kiek lenktas, o storos ir stiprios kojos tinka kapstyti ir atkasti maistą. Daugeliui vištinių paukščių rūšių būdingi spalvotos odos lopai arba ilgos įspūdingos uodegos ir skiauterės.

Veiklūs dieną. Vandens vengia, savotiškai maudosi smėlyje ir dulkėse. Dauguma sėslūs, kartais klajokliniai, retai keliaujantys paukščiai. Monogamai ir poligamai – nesudaro pastovių porų. Kai kurių rūšių vištiniams būdingos tuoktuvės. Lizdą įsiruošia ant žemės. Deda 9–24 margus ar vienspalvius kiaušinius. Peri nuo 17 dienų iki 4 savaičių. Išveda vieną vadą. Jaunikliai viščiukiniai. Išsirita apaugę tankiais pūkais ir greit apleidžia lizdą. Suaugę šeriasi vieną kartą, kartais 2 ir net 4 kartus. Lytinis dimorfizmas dažniausiai gana ryškus – patinai gerokai didesni, ryškesnių spalvų. Minta daugiau augaliniu maistu, lesa vabzdžius, moliuskus.

Paplitę visame pasaulyje.

Šeimos ir rūšys

Būryje išskiriamos 5 šeimos ir 302^[1] rūšys:

• Šeima: Cracidae Rafinesque, 1815 – Kraksiniai;
• Šeima: Megapodiidae Lesson, 1831 – Didžiakojiniai;
• Superšeima: Phasianoidea Vigors, 1825
  • Šeima: Numididae Longchamps, 1842 – Patarškiniai;
  • Šeima: Odontophoridae Gould, 1844 – Naujojo Pasaulio putpelės;
  • Šeima: Phasianidae Horsfield, 1821 – Fazaniniai;

Vištiniai paukščiai Lietuvoje

Lietuvoje natūraliai gyvena 6 rūšys, 1 rūšis introdukuota, 2 rūšys auginamos nelaisvėje:
Natūraliai Lietuvoje gyvenančios rūšys:

• Pilkoji kurapka (Perdix perdix)
• Paprastoji jerubė (Tetrastes bonasia)
• Paprastoji žvyrė (Lagopus lagopus); nuo 2003 m. Lietuvos raudonojoje knygoje priskirta prie išnykusių rūšių 0 (Ex) kategorijos.^[2]
• Eurazinis tetervinas (Lyrurus tetrix); rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Vakarinis kurtinys (Tetrao urogallus); rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Paprastoji putpelė (Coturnix coturnix); rūšis rašyta į Lietuvos raudonąją knygą

Introdukuotos Lietuvos gamtoje svetimžemės rūšys:

• Medžiojamasis fazanas (Phasianus colchicus); introdukuota.

Svetimžemės rūšys Lietuvoje auginamos nelaisvėje:

• Paprastasis povas (Pavo cristatus);
• Bankivinė višta (Gallus gallus);

Naminiai vištiniai paukščiai Lietuvoje

• Naminis kalakutas (Meleagris gallopavo domesticus)
• Naminė višta (Gallus gallus domesticus)
• Naminė patarška (Numida meleagris domestica)