abejojantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

abejojantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. abejojantis, mot. g. abejojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abejojąs, abejojantis	abejoją, abejojantys	abejojanti	abejojančios	-	abejoją
kilm.	abejojančio	abejojančių	abejojančios	abejojančių	-	-
naud.	abejojančiam	abejojantiems, abejojantiem	abejojančiai	abejojančioms, abejojančiom	-	-
gal.	abejojantį	abejojančius	abejojančią	abejojančias	-	-
įnag.	abejojančiu	abejojančiais	abejojančia	abejojančiomis	-	-
viet.	abejojančiame, abejojančiam	abejojančiuose, abejojančiuos	abejojančioje, abejojančioj	abejojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abejojantysis	abejojantieji	abejojančioji	abejojančiosios	-	-
kilm.	abejojančiojo	abejojančiųjų	abejojančiosios	abejojančiųjų	-	-
naud.	abejojančiajam	abejojantiesiems	abejojančiajai	abejojančiosioms	-	-
gal.	abejojantįjį	abejojančiuosius	abejojančiąją	abejojančiąsias	-	-
įnag.	abejojančiuoju	abejojančiaisiais	abejojančiąja	abejojančiosiomis	-	-
viet.	abejojančiajame	abejojančiuosiuose	abejojančiojoje	abejojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. abejojanti.
• Skiemenys: a-be-jo-jan-tis

• abejojantis

1. (Abejonė) – tas kuris abejoja

Etimologija

<= abejoti, abejoja, abejojo

Vertimai

  abejojantis: (Abejonė)

Anglų kalba: doubtful (en), uncertain (en)

---