aname

 Lietuvių kalba

Įvardis

aname (asm. įvrd., vns. viet.) - žr. pagr. f. anas, ana.

Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. anas, mot. g. ana
Neįvardžiuotinės formos
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	anas, ans, ana	aniedu	anie, anos
kilm.	ano, anos	-	anų, anų
naud.	anam, anai	-	aniems, aniem, anoms, anom
gal.	aną, aną	-	anuos, anas
įnag.	anuo, ana	-	anais, anomis
viet.	aname, anam, anoje, anoj	-	anuose, anuos, anose
Įvardžiuotinės formos
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	anasai, anoji	-	anieji, anosios
kilm.	anojo, anosios	-	anųjų, anųjų
naud.	anajam, anajai	-	aniesiems, anosioms
gal.	anąjį, anąją	-	anuosius, anąsias
įnag.	anuoju, anąja	-	anaisiais, anosiomis
viet.	anajame, anojoje	-	anuosiuose, anosiose

aname (syn.: jame) - asm. įvrd. kalbant apie vyriškosios giminės trečiąjį asmenį: Aš aname nematau nieko blogo.

• parod. įvrd. kitas, ne šitas (žymi erdvės ar laiko atžvilgiu nutolusį daiktą): Duok man aną knygą, ne šitą. Anoj pusėj upės. Anais metais.

Vertimai

  aname: įvardis

Anglų kalba: therein  Anglų kalba: other, farther, that