apdovanota

Taip pat žr.: apdovanotą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apdovanota (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apdovanotas, mot. g. apdovanota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apdovanotas	apdovanoti	apdovanota	apdovanotos	apdovanota	-
kilm.	apdovanoto	apdovanotų	apdovanotos	apdovanotų	-	-
naud.	apdovanotam	apdovanotiems	apdovanotai	apdovanotoms	-	-
gal.	apdovanotą	apdovanotus	apdovanotą	apdovanotas	-	-
įnag.	apdovanotu	apdovanotais	apdovanota	apdovanotomis	-	-
viet.	apdovanotame	apdovanotuose	apdovanotoje	apdovanotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apdovanotasis	apdovanotieji	apdovanotoji	apdovanotosios	-	-
kilm.	apdovanotojo	apdovanotųjų	apdovanotosios	apdovanotųjų	-	-
naud.	apdovanotajam	apdovanotiesiems	apdovanotajai	apdovanotosioms	-	-
gal.	apdovanotąjį	apdovanotuosius	apdovanotąją	apdovanotąsias	-	-
įnag.	apdovanotuoju	apdovanotaisiais	apdovanotąja	apdovanotosiomis	-	-
viet.	apdovanotajame	apdovanotuosiuose	apdovanotojoje	apdovanotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apdovanotas.
• Skiemenys: ap-do-va-no-ta

apdovanota

1. ta kurią apdovanojo

Etimologija

<= apdovanoti, apdovanoja, apdovanojo

---