apsigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigertas, mot. g. apsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigertas	apsigerti	apsigerta	apsigertos	apsigerta	-
kilm.	apsigerto	apsigertų	apsigertos	apsigertų	-	-
naud.	apsigertam	apsigertiems	apsigertai	apsigertoms	-	-
gal.	apsigertą	apsigertus	apsigertą	apsigertas	-	-
įnag.	apsigertu	apsigertais	apsigerta	apsigertomis	-	-
viet.	apsigertame	apsigertuose	apsigertoje	apsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigertasis	apsigertieji	apsigertoji	apsigertosios	-	-
kilm.	apsigertojo	apsigertųjų	apsigertosios	apsigertųjų	-	-
naud.	apsigertajam	apsigertiesiems	apsigertajai	apsigertosioms	-	-
gal.	apsigertąjį	apsigertuosius	apsigertąją	apsigertąsias	-	-
įnag.	apsigertuoju	apsigertaisiais	apsigertąja	apsigertosiomis	-	-
viet.	apsigertajame	apsigertuosiuose	apsigertojoje	apsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigertas, mot. g. apsigerta.
• Skiemenys: ap-si-ger-tu

apsigertu

1. tas, kurį apsigėrė

Etimologija

<= apsigerti, apsigeria, apsigėrė <= ap- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---